Antanas Mackavičius. Žemaitijos valsčių surašymas 1537-1538 m

LTŽemaitija yra vienas labiausiai istorikų ištirtų ir tiriamų Lietuvos regionų. Tyrinėtojų darbą palengvina gausiai išlikę Žemaitijos šaltiniai. Ne išimtis ir neseniai publikuotas 1537 ir 1538 m. Žemaitijos valsčių surašymas. Šaltinis buvo išleistas 110-ųjų Konstantino Jablonskio gimimo metinių proga. Dar 1953 m. K. Jablonskis surašymą buvo parengęs spaudai, tačiau išleisti nespėjo. Reikia pasidžiaugti, kad po 50-ties metų Algirdo Baliulio ir Antano Tylos pastangomis Jablonskio parengtas šaltinis pasirodė kaip knyga. Nors surašyme dominuoja informacija apie valstiečius ir jų mokamus pinigus, pats surašymas nėra „sausas“. Jame galime rasti įvairių įdomių detalių iš valstiečių gyvenimo, jų socialinės psichologijos. Surašymas - tai ir savotiškas A. Mackavičiaus itinerariumas. Sekant jo surašytų valsčių datas galima nustatyti, kiek laiko jis buvo viename ar kitame valsčiuje. 1537 m. LDK valsčius, esančius Žemaitijoje, jis surašė šiek tiek ilgiau nei per mėnesį. Manytina, jog ateityje šis Žemaitijos surašymas bus nepamainomas šaltinis XVI a. pirmosios pusės tyrinėtojams. Gausus žemaitiškų vardų ir pavardžių žodynas turėtų sudominti antroponimikos tyrinėtojus. Surašymas yra vertingas socialinės ir iki šiol mažai sulaukusios dėmesio demografinės istorijos tyrinėtojams, nes jis turi visus statistiniam Šaltiniui būdingus bruožus ir apima vientisą Žemaitijos seniūnijos dalį. Patogi vietovardžių ir didžiulė asmenvardžių rodyklė patrauks ir skaitytojus, besidominčius savo protėviais. Pastaruoju metu pasirodė pavieniai dokumentai, skelbiami iš K. Jablonskio palikimo . Tikėkimės, jog greta pavienių dokumentų ir Žemaitijos valsčių surašymo ateityje pasirodys ir kiti svarbūs K. Jablonskio parengti, dar savo eilės belaukiantys dokumentų rinkiniai.

ENŽemaitija is one of the Lithuanian regions most analysed and studied by historians. Its remaining sources facilitate the work of historians. The recently published census of districts of Žemaitija of 1537 and 1538 is not an exception. The source was published to mark the 110th anniversary of Konstantinas Jablonskis' birth. K. Jablonskis prepared the census for publishing as far back as in 1953. 50 years after his death, Algirdas Baliulis and Antanas Tyla published the census in the form of a book. Although the census provides information on peasants and the taxes they paid, the document itself is not a narrow-oriented document. It contains various interesting details from peasant's life and their social psychology. The census is a peculiar A. Mackavičius' itinerarium. Based on his dates of the districts, the duration of his stay in one or another district can be established. It took him a bit more than one month to record districts in Žemaitija in 1537 in the GDL. It is presumed that this census of Žemaitija will be an invaluable source for researchers of the first half of the 16th c. This wonderful dictionary of Žemaitian personal names and surnames should attract the interest of anthroponomy scientists. The census is significant for researchers of social and previously briefly studied demographic history, since it has all features of a statistical source and covers the integral part of the neighbourhood of Žemaitija. A user-friendly index of place names and personal names will attract readers interested in their ancestors. Separate documents from K. Jablonskis legacy have been published recently. Let us hope that these documents and the census of Žemaitija will be followed by another significant documents compiled by K. Jablonskis.