Diplomatinis ceremonialas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių praktikoje (XV-XVI a. sandūroje)

LTŠi tyrimo dalis skirta įvairių LDK ir Maskvos valstybės diplomatinio bendravimo praktikoje pasitaikiusių ceremonialinio elgesio atvejų nagrinėjimui. Struktūriškai išskaidant bendrąjį diplomatinio ceremonialo modelį, aptariamos įvairių jo etapų funkcijos, vertinama tarpvalstybinio bendravimo normų įtaka ceremonijų formai, galimos jų genetinės sąsajos su senosiomis apeigomis. Ceremonialinės procedūros LDK ir Maskvos diplomatinėje praktikoje lydėdavo ne tik teritorijos ar erdvės pasikeitimą. Jos svarbios ir socialinių ribų, kurias palaikydavo hierarchinis santykių principas, peržengime. Tarpvaldovinėje diplomatijoje ceremonijos ir ritualai sušvelnindavo ribų, skiriančių nelygių rangų asmenis, perėjimą. Valdovui bendraujant su kito suvereno reprezentantais, padėdavo palaikyti jam pritinkantį statusą, saugoti garbę, tuo tarpu pasiuntiniui – deramai atstovauti savąjį monarchą, būti jo „balsu ir veidu“. Diplomatijos tyrinėtojas R. Cohenas, savaip interpretuodamas R. Numelino teiginius, tvirtina, kad diplomatines derybas galima apibūdinti kaip tam tikrą ritualinio perėjimo rūšį, analogišką jau minėtam bendruomenės nario perėjimui iš vieno statuso į kitą. Diplomatijoje tai būtų santykių pobūdžio ar tarpvalstybinio būvio pasikeitimas. Nors šią idėją vargu ar galima būtų tiesiogiai pritaikyti tuometinei diplomatijai, savąją nišą ji galėtų surasti tarpvalstybinių sutarčių sudarymo ir tvirtinimo etape. Ratifikacijos procedūros žymėdavo diplomatinių kontaktų ciklo pabaigą bei perėjimą į naują tarpvalstybinių santykių būvį.

ENThis part of the research is dedicated to the analysis of cases of ceremonial behaviour in the practice of various diplomatic relations of the Grand Duchy of Lithuania and the State of Moscow. In structurally dividing the general model of the diplomatic ceremonial, the functions of its various stages are discussed, the influence of the norms of international communication of the form of ceremonies and their possible links with old rituals are evaluated. Ceremonials in the diplomatic practice of the Grand Duchy of Lithuania and Moscow accompanied territorial and special changes. They were also important in crossing social borders based on the hierarchical principles of relations. In the then diplomacy, ceremonials and rituals mitigated the crossing of borders between persons of various ranks. They helped the ruler to maintain his status and honour while communicating with representatives of another ruler, whereas, the envoy could represent his monarch in a proper manner, i.e. to be his “voice and face”. The researcher of the diplomacy R. Cohen claims that diplomatic negotiations can be defined as a certain type of ritual transition analogous to the mentioned above transition of a community member from one status to another. In diplomacy, it the transformation of the nature of relations or inter-state status. Although, this idea could be hardly applied in the then diplomacy, it could find its niche in the stage of inter-state agreement conclusion and approval. Procedures of ratification marked the end of the cycle of diplomatic contacts and a transition to a new status of inter-state relations.