Jovita Erichsmeier.Tikslo, sąlygos ir nuolaidos šalutiniai sakiniai XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos autorių raštuose

LTRecenzijoje aptariama Jovitos Erichsmeier daktaro disertacija „Tikslo, sąlygos ir nuolaidos šalutiniai sakiniai XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos autorių raštuose“. Disertacijoje siekiama ištirti XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos autorių raštuose paliudytus tikslo, sąlygos ir nuolaidos šalutinius sakinius bei nustatyti ne tik jungtukų pasiskirstymą, bet ir sakinių modelius, būdingus XVI a. gyvajai kalbai, iš pastarųjų išskiriant modelius, kurie jau tuomet buvo archaizmai; remiantis tyrimo rezultatais, palyginti XVI a. vartotų sakinių modelius su dabartiniais ir nustatyti pagrindinę raidos kryptį. Nors disertacijoje iš tiesų nagrinėjami tik XVI a. Mažosios Lietuvos kūriniai, tačiau visame tekste jie laikomi XVI-XVII a. raštais. Recenzentės nuomone, jei nutarta analizuoti iš esmės keturių XVI a. Mažosios Lietuvos autorių veikalus – Mažvydo, Vilento, Bretkūno ir Vaišnoro – tai analizės tikslas turėtų būti ne kalba kaip sistema, o kalba kaip kalbėjimo aktas, t. y. analizė turėtų būti skirta autorių sintaksės bruožams, jų individualumui, kalbos mokėjimui nustatyti. Disertacijoje dėl ligšiolinės senųjų raštų filologinės analizės nepaisymo ar nepakankamo paisymo dalis lingvistinės analizės rezultatų tampa abejotinais. Senųjų raštų tyrėjams naudinga disertacijoje sukaupta medžiaga ir kalbos kaip kalbėjimo akto analizė. Disertacijoje išanalizuoti keturių svarbiausių XVI a. Mažosios Lietuvos autorių vartoti tikslo, sąlygos ir nuolaidos šalutiniai sakiniai. Nustatyta šalutiniams sakiniams prijungti vartojamų jungtukų forma ir distribucija, atkreiptas dėmesys į pasiskirstymo netolygumą.

ENThe review discusses Jovitos Erichsmeier's doctoral thesis "Tikslo, sąlygos ir nuolaidos šalutiniai sakiniai XVI-XVII a. Mažosios Lietuvos autorių raštuose". The thesis is aimed at analysing subordinate sentences in written works by authors of Lithuania Minor in the 16th–17th c., to define the model of these sentences characteristic of the living language of the 16th c. at the same time highlighting the models which were archaisms at those times. Based on the results of the research, the author compares the models of sentences used in the 16th c. with the modern models and defines the main direction of development thereof. Although, the thesis analyses the works created in Lithuania Minor in the 16th c., within the overall context, these works are attributed to the 16th–17th c. The author believes that if it has been decided to thoroughly analyse works by four writers of Lithuania Minor, i.e. Mažvydas, Vilentas, Bretkūnas and Vaišnorius, the analysis should be aimed at the language not as a system, but as an act of speaking, i.e. the analysis should be dedicated to peculiarities of the authors' syntax and aimed at defining their individuality and linguistic proficiency. Considering the fact that the previous philological analysis of old writing was ignored or insufficiently used, some of the results of the linguistic research raise certain doubts. The material gathered in the thesis is useful for the research of old writings and the analysis of language as an act of speaking. The thesis analyses subordinate sentences in works by key authors of Lithuania Minor of the 16th c. The form and distribution of connectors used to join subordinate sentences have been defined, and attention has been paid to the uneven distribution thereof.