Konrad Schröder. Die skandinavischen und baltischen Sprachen sowie Jiddisch und Rotwelsch. Ein Verzeichnis der Lehrund Lernmaterialien 1500-1800 einschließlich der Neudrucke und ausgewählter Sekundärliteratur, mit Standortnachweisen
LTBaltų kalbų metodinių ir mokomųjų darbų istorinė bibliografija, bent Vakarų Europos skaitytojams nepakankama. Konrad‘as Schröder‘is šia spragą bando bent iš dalies užpildyti. 136 puslapių bibliografijoje 15-oje puslapių apžvelgiami lietuvių (p. 83-89) ir latvių (p. 75-82) žodynai ir gramatikos (daugiausia mokomojo pobūdžio). Kitos mokomojo pobūdžio priemonės – pokalbių knygelės arba dvikalbiai religinio turinio tekstai, kurie gali būti naudojami mokantis kalbos, apibūdinami priešokiais. Senovės prūsų tekstai neanalizuojami. Bibliografiniuose įrašuose nurodomas leidinio pavadinimas ir kiti duomenys, papildyti nuorodomis į žinomus faksimilinius leidinius. Be to, pateiktos nuorodos į Vakarų Europos ir Amerikos bibliotekose saugomus originalus. Į Rytų Europoje esamas saugyklas atsižvelgiama tik epizodiškai. Specialiai nepabrėžta, kas yra pačiose Latvijoje ir Lietuvoje. Kas tikisi, kad autorius bus pateikęs išsamią bent lietuviškų ir latviškų žodynų ir gramatikų bibliografiją, bus nuviltas. Nors kartais nurodomi net darbų rankraščiai, ir net tai, kas tik aprašyta arba cituota, kartais aptariamoje bibliografijoje trūksta net kertinių darbų, kaip kad lietuvių kalbos atveju Theofil‘o Schultz‘o „Compendium Gram[m]aticae Lithuanicae“ (Karaliaučius, 1673) arba latvių kalbai aktualaus Georg‘o Elger‘io „Dictionarium polono-latino-lottavicum“ (Vilnius, 1683). Tokio pobūdžio spragoms užpildyti būtų užtekę pasitelkti nacionalines bibliografijas ar specialias studijas (Latvijoje Dainos Zemzarės, Arturo Ozolo; Lietuvoje – Jurgio Lebedžio, Jono Palionio, Zigmo Zinkevičiaus). Šios ir kitos bibliografinės informacijos spragos leidžia daryti išvadą, kad tyrimas nėra išties nuodugnaus darbo rezultatas, o (bent tam tikru mastu) atsitiktinės bibliografinės atrankos produktas.
ENThe historical bibliography of methodological and study works of the Baltic language is insufficient at least for readers of Western Europe. Konrad Schröder attempts to partially fill in the gap. 15 pages of a 136 pages' bibliography review Lithuanian (p. 83-89) and Latvian (p. 75-82) dictionaries and grammars (mostly educational material). Other educational means, i.e. dialogue booklets or bilingual texts of religious content, which can be used when studying a language, are briefly described. Old Prussian texts are not analysed. Bibliographic entries indicate the name and other data, supplemented with references to well-known facsimile publications. In addition, references to publications kept in libraries of Western Europe and USA are provided. The funds of Eastern Europe are reviewed only episodically. The work does not emphasises the material available in Latvia and Lithuania. Those hoping for an extensive bibliography of at least Latvian and Lithuanian dictionaries and grammars will be disappointed. Although the work indicates even the manuscripts of works and the information described or quoted, the discussed bibliography sometimes lacks even the key works, for example Theofil Schultz's "Compendium Gram[m]aticae Lithuanicae" (Koningsberg, 1673) or Georg Elger's "Dictionarium polono-latino-lottavicum" (Vilnius, 1683), which are of great significance for the Latvian language. To fill in these gaps, it would be enough to use national bibliographies or special studies (by Daina Zemzarė, Arturs Ozol in Latvia; by Jurgis Lebedys, Jonas Palionis in Lithuania). These and other gaps in bibliographic information allow drawing a conclusion that the research is not the results of a thorough work, but a product of a random bibliographic selection.
