Christiane Schiller. Bilinguismus: zur Darstellung eines soziolinguistischen Phänomens in der Literatur
LTRecenzijoje aptariamos knygos autorė kontrastiniu būdu nagrinėja dvikalbystės pasireiškimo atvejus H. Sudermanno (1857-1928) knygoje „Litauische Geschichten“ (Lietuviškos apysakos) ir I. Simonaitytės (1897-1978) romane „Vilius Karalius“. Šių kūrinių veikėjai – Prūsijos lietuviai bei vokiečiai. Jų komunikacijos ypatybės ir tapo Schiller tyrimo objektu. Sudermanno apysakų „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Merga“, „Jonas ir Erdmė“ veikėjai dvikalbiai. Studijos autorė nagrinėja kiekvieną apysaką ir parodo, kokie kalbiniai reiškiniai reprezentuoja veikėjų dvikalbystę (citatos, metakalbinės nuorodos, vardai, komunikacinės bazės pažeidimas. Recenzijoje pateikiama analizuojamų dvikalbystės pasireiškimų pavyzdžių. Apysakoje „Jonas ir Erdmė“ kalbų interferenciją žymi pasakotojo užuomina apie Erdmės kalbėseną vokiškai atkišus lūpas, ir ortografinės bei fonetinės klaidos Jono laiškuose. Schiller išskiria dvi pagrindines interferencijos rūšis: fonetinės/fonologinės normos pažeidimus ir parakalbinio elgesio normų pažeidimus. Nagrinėdama I. Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ vokiškus fragmentus bei jų sąryšį su lietuvišku tekstu autorė išskiria penkias vokiškų intarpų rūšis: dialogo fragmentus, frazeologinius vienetus, kreipinius, dainas arba bažnytines giesmes ir raštų citatas. Studijoje daromos vertingos išvados apie lietuvių, vokiečių kalbų kodų vartojimą, jų kaitą, interferencijos reiškinius, komunikacinės bazės pažeidimus lietuviškų apysakų tekste, bet ir nagrinėjami šių fenomenų vaizdavimo būdai, atsižvelgiant į kalbėtojo bei adresato kalbos vartojimo bei mokėjimo aspektus.
ENThe author of the reviewed book takes a contrastive approach to examine cases of bilingualism in Hermann Sudermann’s (1857–1928) “Litauische Geschichten” [Lithuanian Short Stories] and Ieva Simonaitytė’s (1897–1978) “Vilius Karalius”. The characters of these books are Prussian Lithuanians and Germans. Their communication features were chosen by Schiller as the research object. The characters of Sudermann’s short stories “Kelionė į Tilžę” [A Trip to Tilsit], “Mikas Bumbulis”, “Merga” [Farm-girl], “Jonas ir Erdmė” [Jonas and Erdmė] are bilingual. The author of the study examines every story and shows what linguistic phenomena represent the characters’ bilingualism (citations, metalinguistic references, names, violation of the communication base). The review presents examples of analysed manifestations of bilingualism. Language interference in “Jonas ir Erdmė” is marked by the narrator’s hint about Erdmė’s manner of speaking with protruded lips in the German style and orthographical and phonetic mistakes in Jonas’ letters. Schiller distinguishes two main types of interference: violations of the phonetic/phonological norm and violations of paralinguistic behaviour norms. Analysing the German fragments of “Vilius Karalius” and their connection with the Lithuanian text, the author distinguishes five types of German interference: dialogue fragments, phraseological units, addresses, songs or church hymns and citations from writings. The study draws valuable conclusions about the use of Lithuanian and German language codes, their change, interference phenomena, violations of the communication base in the text of Lithuanian short stories, and examines ways of depicting these phenomena, with regard to the aspects of using and knowing the language by the narrator and the addressee.
