Парадигматические классы первичных глаголов в литовском языке. Формальные противопоставления и их семантическая мотивация

• Academia.edu: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje tiriamos lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių paradigmos ir jų kaitybos semantinė motyvacija. Pirminių veiksmažodžių paradigma lietuvių kalboje išsiskiria kaitybos įvairove ir, iš pirmo žvilgsnio, nemotyvuotu šios kaitybos pobūdžiu. Mokslininkai, tiriantys veiksmažodžių morfologiją, teigia, jog veiksmažodžio bendraties forma turi mažiausią prognozuojamąją vertę – tačiau šis teiginys yra teisingas tik tol, kol neatkreipiamas dėmesys į veiksmažodinės leksemos semantiką. Straipsnyje siekiama suklasifikuoti priminius veiksmažodžius pagal jų morfologinius tipus ir, remiantis veiksmažodžių semantika, suformuluoti išskirtųjų tipų formų kaitybos taisykles. Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių analizė leidžia paneigti išankstinę nuostatą, kad jų formų kaitybos pobūdis yra nemotyvuotas ir nenuspėjamas. Paaiškėjo, kad toks svarbus morfologinis požymis, kaip formanto -j- atsiradimas ar išnykimas esamajame arba būtajame laike, nosinio formanto -st- atsiradimas ar išnykimas esamajame laike koreliuoja su semantine predikatų, išreiškiančių agentines, kontroliuojamas situacijas ir predikatų, išreiškiančių patientines, nekontroliuojamas situacijas, priešstata. Taigi galima daryti išvadą, kad lietuvių kalbos veiksmažodžių paradigminių klasių sistema didele dalimi yra paremta šių veiksmažodžių semantika.Reikšminiai žodžiai: Morfologija; Paradigma; Paradigminiai santykiai; Pirminiai veiksmažodžiai; Semantika; Veiksmažodis; Veiksmažodžių klasifikacija; Morphology; Paradigm; Paradigmatic relations; Primary verbs; Semantics; Verb; Verb classification.

ENThe article analyses the paradigms of primary verbs of the Lithuanian language and the semantic motivation of their inflections. The paradigm of primary verbs in the Lithuanian language stands out for the variety of its inflections and, as it may seem from the first sight, an unmotivated character of these inflections. Scientists dealing with morphology of verbs claim that the infinitive of verbs has the least forecasted value. However, this statement is true until the focus placed on the semantics of the verbal lexeme. The article seeks to classify primary verbs according to their morphological types, and, based on the semantics of verbs, to form the rules of inflection of forms of the distinguished types. The analysis of primary Lithuanian verbs allows denying the previous opinion stating that the character of inflections of their forms is unmotivated and unpredictable. It became clear that such an important morphological sign as an emergence and loss of j-formant in the present and past tense, the emergence and loss of the nasal st-formant in the present tense correlates with the semantic predicate conveying uncontrolled situations. Therefore, it can be concluded that the system of paradigm classes of Lithuanian verbs is largely based on the semantics of these verbs.