Mokinių, turinčių specifinių pažinimo sutrikimų, mokymas spręsti paprastuosius judėjimo uždavinius

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mokinių, turinčių specifinių pažinimo sutrikimų, mokymas spręsti paprastuosius judėjimo uždavinius
In the Journal:
Keywords:
LT
Judėjimo uždaviniai; Pažinimo sutrikimai; Specifiniai pažinimo sutikimai; Ugdymas.
EN
Cognitive disorders; Education; Mobility challenges; Specific cognitive disorders.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekta nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria specifinių pažinimo sutrikimų turintys mokiniai, mokant juos spręsti paprastuosius judėjimo uždavinius, ir kokie būdai padeda šiuos sunkumus įveikti. Buvo atliktas ugdomasis eksperimentas, kuriame dalyvavo 39 Radviliškio rajono ir Šiaulių miesto ketvirtų klasių mokiniai, 12 iš jų – turintys specifinių pažinimo procesų sutrikimų. Mokymas buvo organizuotas 3 etapais: 1) pagrindinių judėjimo uždaviniuose vartojamų sąvokų sudarymas; 2) paruošiamųjų uždavinių šiems dydžiams įtvirtinti sprendimas; 3) paprastųjų judėjimo uždavinių sprendimo mokymas, santykio tarp dydžių atskleidimas bei algoritmų suformulavimas. Ugdomojo eksperimento metu išryškėjo, kad ketvirtos klasės mokiniai, turintys specifinių pažinimo procesų sutrikimų, nepasirengę spręsti judėjimo uždavinių be papildomo pasirengimo. Mokymo pradžioje jie painiojo tarpusavyje ilgio ir laiko matus, santykį tarp smulkesnių ir stambesnių vienetų, klydo rašydami šių matų santrumpas. Baigiantis eksperimentui paaiškėjo, kad visi eksperimentinės grupės mokiniai įsisavino judėjimo dydžius, išmoko visų trijų rūšių uždavinių sąlygas pavaizduoti grafiškai ir noriai tai darė, suvokė, kuris iš judėjimo dydžių yra nežinomasis, mokėjo susirasti reikiamą žodinę formulę ir, pasinaudoję ja, parinko tinkamą veiksmą. Spręsdami be formulių, šie mokiniai kartais darydavo veiksmo parinkimo klaidų. Nemažą vaidmenį mokant spręsti judėjimo uždavinius vaidino teigiama mokinių motyvacija. Ją palaikyti padėjo žaidybiniai elementai bei skatinama mokinių iniciatyva.

ENThe paper aims to establish the difficulties that are faced by pupils with specific cognitive impairments when teaching them to solve elementary problems of motion as well as the ways to overcome these difficulties. An educational experiment was carried out, involving 39 pupils of grade 4 from Radviliškis District and Šiauliai; 12 of them with specific cognitive impairments. Teaching was organised in three stages: 1) creation of the main notions used in motion problems; 2) solving of preparatory problems to establish these values; 3) teaching to solve elementary problems of motion, revealing of the relationship of values and formulation of algorithms. The experiment showed that pupils of grade 4 with specific cognitive impairments could not solve motion problems without additional preparation. At first, they confused the measures of length and time, the relationship between smaller and larger units and made mistakes when writing abbreviations for these units of measurement. After the experiment it turned out that all pupils of the experimental group learned the values of motion and how to depict the conditions of all three types of problems graphically and willingly performed this task, perceived which of the values of motion was x, were able to find the necessary verbal formula and use it to choose the right action. When solving the problem without formulas these pupils sometimes made mistakes when choosing the action. Positive motivation played a significant role in teaching to solve problems of motion. Motivation was sustained by game elements and promoted pupils’ initiative.

ISSN:
1822-1203
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37851
Updated:
2018-12-17 12:08:20
Metrics:
Views: 10    Downloads: 5
Export: