Nuotaikos peizažai

LTNuotaikos peizažai – Lietuvoje dar mažai žinoma peizažų tapybos rūšis. Ji susiformavo XIX a. romantizmo ir realizmo srovių sankirtoje ir paplito įvairių Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, tapyboje. Iš vienos pusės ją riboja ankstyvųjų romantikų, o iš kitos – impresionistų kūryba. Nuotaikos peizažams būdinga realizmo ir kai kurių romantizmo bruožų samplaika, juos vienija bendri idėjiniai ir plastiniai principai. Iš romantizmo buvo perimtas jausminis paveikslų sanklodos elementas, transformuotas į nuotaikos kategoriją, o iš realizmo – tiriantis, objektyvus požiūris į gamtą. Nuotaikos peizažų principai formavosi kaip akademizmo programos priešprieša. Jų kūrėjai paneigė žanrų hierarchiją ir ligi tol labiausiai vertintą istorinio žanro prioritetą. Nuotaikos peizažų ištakos siejamos su anglų romantikų J. Constable'io, W. Turnerio ir XVII a. olandų peizažine tapyba. Jų kūryba plačiau paplito Prancūzijoje, Vokietijoje. Lietuvos, kaip ir Lenkijos, dailę pirmieji nuotaikos peizažai pasiekė XIX a. septintajame – aštuntajame dešimtmetyje per Miuncheno kultūrinę aplinką. Iš Lietuvos dailininkų Miunchene studijavo E. M. Romeris, T. Daugirdas, S. Vitkevičius. Šio straipsnio tikslas – atskleisti nuotaikos peizažų specifiką, jų santykį su romantizmo, realizmo, akademizmo dailės principais, taip pat apibrėžti vokiečių bei lenkų nuotaikos peizažų savitumus ir paanalizuoti jų raišką Lietuvos dailininkų kūryboje.

ENIn the 19th century, in the crossing of Romanticism and Realism, a specific kind of landscape painting was formed - mood landscapes. They were realistic and also had some features of Romanticism. Romanticism left a sensitive element of painting structure transformed to concept mood. Realism changed a romantic relation of a dreamer to the nature into its objective and direct analysis. In the plastic expression, special attention was given to colour and light, and in trying to obtain an entire mood of a picture, principles of tonic painting were applied. Authors of mood landscapes denied the hierarchy of genres that was vital at that time. They protested against monumental multifigure compositions and paid attention to the vitality of nature.Mood landscapes were widespread. In the middle of the 19th century, beside traditional pictures they became popular in France, Germany, Poland, and Lithuania. The sources of these landscapes are linked to English romantic paintings (such painters as John Constable, William Turner) and the 17th century Dutch landscape painting. The first distinct appearance is noticed in the middle of the 19th century in the works of the representatives of the French Barbizon school. The German painters continued and developed mood landscape creation in their own culture in their own way. Munich became the centre of German mood landscape painters, and from there mood landscapes spread to various European countries, including Lithuania. In the 80s of the 19th century, Tadas Daugirdas, Stanislovas Vitkevičius, Edvardas Matas Romeris studied in Munich. They closely associated with a group of Polish artists in the capital of Bavaria. Unique principles of mood landscapes were formed in these surroundings. The features of landscapes of Polish and German painters left traces in the painting of Lithuanian artists.