Bernardas Berensonas ir "žinovų" metodologija

LTPlačiąja prasme visi meno istorikai yra ir meno žinovai. Vadinamasis žinovas – tai idealus meno kūrinio žiūrovas, pasižymintis tvirtu, iš dalies intuityviu vertinimu, menine kultūra ir iš prigimties aiškiarege akimi, ištobulinta kvazipastovaus ryšio su meno kūriniais. Menotyrininkui Bernardui Berensonui pasirinkti menotyrininko kelią padėjo G. Morellio darbai. 1894 m. žymi lemtingą jo gyvenimo posūkį – pasirodė pirmoji menotyrinė knyga, netrukus viena po kitos išėjo pasaulinę šlovę menotyrininkui pelniusios fundamentalios studijos. Jis išskyrė tris rūšis dokumentų, kuriais remiamasi istoriškai tyrinėjant meną: meno kūriniui vienalaikiai dokumentai; tekstai, kuriuose paminėtas kūrinys, ir pats meno kūrinys. Kaipgi B. Berensonas nagrinėja meno kūrinį? Pirmas etapas – nustatyti giminingumus bei bendras tendencijas, kad kūrinį būtų galima įterpti į mokyklos rėmus. Antrame etape jis stengiasi išskirti nagrinėjamo kūrinio ypatumus iš kitų tos pačios mokyklos kūrinių ir pagal liekančius modalumus atskleidžia autorių. B. Berensonas, kaip ir G. Morellis, teigė būtinumą pažinti patį meno kūrinį atributuojant paveikslus. Jis pripažino Morellio metodo privalumus ir jį propagavo, tačiau nesuabsoliutino ir nepritarė garsiojo žinovo teiginiams apie absoliutų šio metodo neklaidingumą. Jo metodą jis priėmė tik kaip vieną iš būtinų įrankių atributuojant kūrinius. Berensonas neatsisakė ir intuicijos kaip būtino dėmens žinovo veikloje, kuri turėtų patvirtinti teisingas mokslines analizes. Taip pat atskyrė meno kūrinį nuo meno dirbinio, kalbėjo apie meno kūrinių skleidžiamą energiją, aurą.

ENThe article deals with Bernard Berenson's method of connoisseurship. By starting with Berenson's intellectual biography it goes into a detailed analysis of his method. The main emphasis is given to the problematic determination of relation between Berenson's method of connoisseurship and Morelli's method. Is Berenson morellian or not? Why does the question have no exact answer? Consequently, the article discusses similarities and differences of the two methods. It explores the Morelli's method itself and its origins. The paper also introduces the tradition of connoisseurship and the difficulties encountered with terminology.