Metafizinės patirtys Gražinos Cieškaitės lyrikoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMetafizinės patirtys Gražinos Cieškaitės lyrikoje
Kita antraštėMetaphysical experiences in Gražina Cieškaitė's poetry
AutoriaiPeluritytė-Tikuišienė, Audinga.
LeidinyjeLiteratūra [Lit. (Vilnius. Online). Literature]. 2005, t. 47 (1), p. 8-28
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPasaulis; Patirtis; Mitas; Simboliai; Riba; Poezija, lietuvių
Santrauka / Anotacija

LTMetafizinį diskursą Gražinos Cieškaitės poezijoje užmezga poetinės kalbos problematika. Troškimas pažinti būties paslaptį žodžiu yra tapatus pažinimui protu, filosofija, o pastanga nujausti būtį prilygsta pastangai suvokti ją širdimi. Proto ir širdies, logikos ir jausmų konfliktas apima visą poetinę Cieškaitės programą. Poetinio žodžio samprata neatskiriama nuo dieviškojo nusikaltimo temos, šie dalykai plėtojami drauge. Poetinės kalbos problematiką išreiškia personažai, kurie pasakoja žinomas mitines istorijas: Prometėjo ir Orfėjo, Budos ir Kristaus. Dieviškojo nusikaltimo temą atspindi originaliai interpretuojami Kristaus ir Budos motyvai. Biblinė nuopuolio ir krikščioniškoji atpirkimo istorijos Cieškaitės kūryboje palaiko metafizinę, filosofinę kalbos problematiką, o budistinė nirvanos patirtis, atvirkščiai, aktualina tylos ir ekstazių patirtį, kuri perteikiama Tylos ir ekstazių patirtis Cieškaitės kūryboje perteikia kiti mitiniai personažai: Narcizo, Veneros/Afroditės, Kasandros. Šios patirtys susiklosto į atskirą temų grupę, kurią geriausiai iliustruoja veidrodžio, labirinto, alchemijos ir sapno simboliai. Veidrodžio simbolika Cieškaitės kūryboje įkūnija tiesioginę būties paslapties refleksiją be žodžių, kontempliaciją tyloje, mistinį nušvitimą. Sugebėdama manipuliuoti veidrodžio galia, peržengti būties paslapties ribą, personažas Venera/Afroditė kūryboje įgyja ypatingą dieviškosios kūrėjos statusą, panašų į Budos motinos Majos. Dieviškojo nusikaltimo tema labiausiai kleidžiasi per labirinto ir alchemijos simboliką, atitinkančią žmogiškojo patyrimo blogio koncentraciją [Iš leidinio]

ENMetaphysical discourse in Gražina Cieškaitė’s poetry is established by reference to issues of a poetic language. Desire to understand the mystery of existence through words is identical to discovery by mind, philosophy, while attempts to feel the existence are equivalent to attempts to fathom it by heart. The conflict between mind and heart, logic and feelings pervades all poetic program of Cieškaitė. The concept of poetic word is inseparable from the theme of the divine crime, these issues are developed simultaneously. The problem of poetic language is expressed through characters, who recount well-known mythical stories: Prometheus and Orpheus, Buddha and Christ. The theme of the divine crime is reflected in an original interpretation of Christ’s and Buddha’s motives. The biblical stories of the fall and Christian salvation in Cieškaitė’s works uphold metaphysical, philosophical language problems, while Buddhist experience of nirvana, on the contrary, brings to the fore experiences of silence and ecstasies, which are communicated. These are communicated by other mythical characters: Narcissus, Venus/Aphrodite, and Cassandra. All these experiences fall into a distinct group of themes best illustrated by symbols of a mirror, labyrinth, alchemy, and a dream. The symbol of mirror in Cieškaitė’s poems embodies a direct reflection of the mystery of existence, without the use of words, contemplation in silence, a mystical enlightenment. By managing to manipulate the power of mirror, transcend the boundaries of the mystery of existence, the character of Venus/Aphrodite in her works acquires a special status of a divine creator, akin to Buddha’s mother Maya.

ISSN0258-0802, 1648-1143
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3782
Atnaujinta2018-12-17 11:38:06
Metrika Peržiūros: 9    Atsisiuntimai: 4