LTRecencijoje aptariama knyga yra pradėjusi žurnalo „Archivum Lithuanicum“ seriją „Bibliotheca Archivi Lithuania“. Autorius plačiai žinomas lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, parašęs daug straipsnių, išleidęs ir knygų. Giedrius Subačius jau seniai tiria žemaitiškus raštus, gerai įsigilinęs į visą XIX amžiaus pradžios lietuvių literatūrą. Aptariamoje knygoje nagrinėjama XIX šimtmečio kultūros veikėjo Kaliksto Kasakauskio (1794–1866) knygų kalba. Noras nuosekliai išanalizuoti vieno iš eilinių mūsų literatūros veikėjų kalbą yra pagirtinas darbas, nes kultūros istorija turi nustatyti kiekvieno kūrėjo vertę, atskleisti veiklos ypatybes. Subačiaus knygoje nagrinėjama 1832 metais išspausdinta Kasakauskio gramatika „Kalbricda leiuwio źiamayliszko“ ir religinės bei švietėjiškos knygelės, išleistos nuo 1859 iki 1869 metų. Atrastas ir net visai mūsų kalbotyrai mažai žinotas, beveik netirtas Kasakauskio rankraštis „Z dziełka pod tytułem = Zemajtiu Wiskupistc“. Tai 16 puslapių pastabos apie Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystės“ (1848) kalbą. Recenzuojamoje knygoje nagrinėjama ir šio rankraščio kalba, o pats rankraštis skelbiamas kaip priedas. Knygoje Subačius daug dėmesio skiria norminamųjų Kasakauskio pažiūrų į bendrinę kalbą raidai. Tai įdomios ir tvirtai paremtos mintys. Labai svarbu, kad nagrinėjami ir rašybos klausimai, nes iki šiol neturime bent kiek išsamesnių, kaip latvių kalbotyros, rašybos tyrimų. Tai svarbu lietuvių rašomosios kalbos istorijai.
ENThe book discussed in the review has launched the series "Bibliotheca Archivi Lithuania" of the journal "Archivum Lithuanicum". The author is a well-known researcher of Lithuanian language history. He has written many articles and published several books. Giedrius Subacius has been exploring the Samogitian texts for a long time. He is an expert of the Lithuanian literature of the beginning of the 19th century. The discussed book analyses language of books by cultural character of the 19th century Kalikstas Kasakauskis (1794-1866). The desire to consistently analyse language of one of our ordinary literary characters is commendable as cultural history should determine the value of every author and reveal practice characteristics. Subacius' book studies the grammar of "Kalbricda leiuwio źiamayliszko" printed by Kasakauskis in 1832, religious and educational books published since year of 1859 to 1869. The manuscript "Z dziełka pod tytułem = Zemajtiu Wiskupistc" by Kasakauskis has been discovered. It was little known for our linguistics and almost not studied. It consists of 16 pages of comments about language of "Žemaičių vyskupystės" (The Samogitian Dioceses, 1848) by Motiejus Valancius. The reviewed book also explores the language of this manuscript, and the very manuscript is defined as annex. In the book Subacius pays a lot of attention to the development of Kasakauskis' prescriptive attitudes towards the common language. These are interesting and very reasoned thoughts. It is very important that orthography issues are also studied as until now there are no studies of orthography, which could be at least more comprehensive than the Latvian linguistics. This is significant for the history of the Lithuanian written language.