Malūnai Panemunėlio apylinkėse tarpukaryje

LTŠio straipsnio objektas – Panemunėlio krašto malūnai. Darbe siekiama apžvelgti jų tipus, raidą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą; paanalizuoti projektus ir projektuotojus, malūnininkų veiklą. Rašant straipsnį naudotasi archyviniais šaltiniais, publikacijomis, tyrinėjimais, apmatavimais ir gyventojų apklausa. Darbe apžvelgiami malūnai, apie kuriuos pavyko surasti archyvinės medžiagos. Aprašomas Jono Musteikio ir Juozo Žemaičio vandens malūnas Taraldžių kaime, Laibgalių vėjo malūnas, Laibgalių motorizuotas Kaulino malūnas. Detaliau analizuojamas 1912 m. įkurtas Igno Kielos motorinis malūnas Kuosių kaime. Išlikę dokumentai liudija, kad vėjiniuose malūnuose buvo atsisakoma vėjo energijos ir pereinama vien prie motorų, panaudojant senų malūnų patalpas. Darbe aprašomas Kamajų miestelio vėjo malūnas, 1925 m. įsteigtas Kamajų miestelio Zovės ir Čypo motorinis malūnas, Juozo Bimbos Kamajų dvaro malūnas, Maušo Jofės malūnas Panemunėlio geležinkelio stotyje, Marcelino Neniškio valcinis malūnas, Jurgio Stockaus Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietės motorinis malūnas. Panemunėlio apylinkės ne itin išsiskyrė iš kitų Lietuvos vietų vėjo ir vandens malūnų santykiu. Tarpukario laikotarpiu vyko dideli poslinkiai plėtojant malūnininkystę. Vėjinius malūnus pradėta keisti motoriniais, vandens malūnuose vandens ratus – vandens turbinomis (dažniausiai Frensio tipo). Malūnininkystė Lietuvoje tarpukariu intensyvėjo, tobulėjo technologija, augo darbo kultūra, bet visa tai nubraukė sovietinė okupacija.

ENThe article deals with the mills in the Panemunėlis area in order to review their types, development, construction methods, pollution, sanitary, labour protection as well as to analyse their designs and designers and the activities of millers. Sources and geographical peculiarities of the area are reviewed. The article is illustrated with design schemes, drawings, reconstructions and mill measurements.