[Mažlietuviai Vokietijos imperijoje, 1871-1914]
LTPrisiminimas apie buvusią „mažlietuvių“ arba „Prūsijos lietuvių“ etninę grupę Vokietijoje vos gyvas. Tautinės mažumos buvusioje Vokietijos imperijoje aprašomos enciklopediniuose leidiniuose, ir tai ne visuomet pakankamai tiksliai. Nėra ko stebėtis, kad aprašant Vokietijos tautines mažumas vardijami tik lenkai, danai, sorbai. O juk Prūsijos karalystėje visa Šiaurės rytų teritorija buvo vadinama „Lietuvos provincija“. Tokio istorinio užmaršumo Lietuvoje nėra. Net ir ankstesniais laikais, kai Lietuva buvo tarybinė respublika, Mažosios Lietuvos tyrimų istorikai, etnologai ir kalbininkai nenutraukė. Kad jie, daugiausia dėl politinių priežasčių, svarstydami Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų kilmės klausimus susidurdavo su vokiečių istorikais, kitas dalykas (ta polemika, tiesą sakant, nesuteikė daugiau garbės nė vienai pusei). Ir vokiečiams, ir lietuviams naujos galimybės atsivėrė nuo XX a. X deš. pradžios, kuomet imta tirti, kaip ir kokiomis sąlygomis mažlietuviai gyveno būdami Prūsijos ir Vokietijos tautine mažuma. Silvijos Pocytės darbas bendrame problemos turimų fone laikytinas svarbiu indėliu, nors jame kalbama tik apie trumpą 1871-1914 m. laikotarpį. Tačiau tas laikotarpis itin svarbus, nes Vokietijos imperija tuomet vykdė aktyvios tautinių mažumų germanizacijos politiką. Šūkis ir elgesio imperatyvas – viena valstybė, viena tauta, viena kalba – buvo viena iš XIX a. europinio nacionalizmo apraiškų. O mažlietuvio lojalumas valstybei nereiškė jo susitapatinimo su vokiečiu, nes buvo grįstas savąja kaba ir kultūra. Pocytė rašo, kad kultūriniu, politiniu ir religiniu aspektais mažlietuviai jautė besiskirią nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių katalikų. Tad ir lietuvių tautinis atgimimas jiems nebuvo savas.Gaila, kad mažai galimybių publikuoti darbą vokiečių kalba.
ENThe remembrance about the former ethic group of Lithuanians from Lithuania Minor or Prussian Lithuanians is still alive in Germany. In the former German Empire, national minorities are described in encyclopaedia publications, and sometimes, these descriptions are not very accurate. It is not a surprise that when describing national minorities of Germany, only Poles, Danes and Sorbes are named. Yet, the whole north-east territory of the Prussian Kingdom was referred to as the "Lithuanian province". In Lithuania, this fact has not been forgotten. Even earlier, when Lithuania was a Soviet republic, historians, ethnologists and linguists did not stop researching Lithuania Minor. Another thing is that they confronted German historians when, for political reasons, they were analysing the issues of origin of residents of Lithuania Minor. Both Germans and Lithuanians got new possibilities since the beginning of the 10th decade of the 20th c., when first studies of the life and its conditions of Lithuanians of Lithuania Minor when being a national minority of Prussia and Germany were launched. Within the common context of works on the topic, Silvija Pocytė's work is considered to be a significant contribution, although it discusses a short period from 1871 to 1914. However, this period is very significant, since this was the period when the German Empire implemented an active policy of the Germanisation of national minorities. The slogan "One state, one nation, one language" was one of the manifestations of the European nationalism in the 19th c. Pocytė writes that with regard to cultural, political and religious aspects, Lithuanians from Lithuania Minor felt they were different from Lithuanian Catholics of Lithuania.
