LTStraipsnyje mėginama aptarti namų, kambario, durų, slenksčio įvaizdžius A. Nykos – Niliūno poezijoje. Keldama tokį tikslą autorė mano, jog tada galbūt susiklostys prielaidos autentiškai kuriančios sielos būsenai atskleisti, tam tikrų sielos būsenų sužadintiems metaforiškiems poetiniams vaizdams konkretizuoti. Teigiama, kad A. Nykos Niliūno poetiniuose tekstuose namų įvaizdis dažnas - kartais jis tarytum netikėtai atsiduria viso poetinio vaizdo centre, kartais lyg visai nežymiai papildo pagrindines nutapyto žodinio paveikslo figūras. Vis dėlto pabrėžiama, kad šis namas ar namai dažnai nerealūs, šaltumu ir kraupumu primenantys gąsdinantį miražą ar nemalonių vizijų pasaulio „statinį". Namai A. Nykos- Niliūno kūriniuose neretai įgauna vaiduokliško būsto pavidalą; šitaip iš žmogaus (ar eilėraščio subjekto) atimamas vienintelis patikimas sąlygiškai stabilaus gyvenimo pamatas. Durys A. Nykos- Niliūno poezijoje dažnai nebevarstomos, jomis jau nebesinaudojama; tikriausiai todėl, kad nebesitikima už jų išvysti nieko, kas teiktų paguodos ar ramybės. Autorė daro prielaidą, kad A. Nykos- Niliūno poezijoje durys traktuojamos kaip susiklosčius konkrečioms aplinkybėms tapęs nebereikšmingas negyvenamo namo atributas, modeliuojantis visas nemaloniausias vaiduokliškos, šaltos buveinės keliamas asociacijas. Tai nėra saugumą garantuojantis skydas, tai tik galimybė dar kartą nusivilti truktelėjus rankeną. Daroma išvada, kad A. Nyka- Niliūnas savo poezijos paslaptis leidžia įminti tik išrinktiesiems.
ENThis article analyses the poems of A. Nyka-Niliūnas and pays special attention to the images or symbols which seem to explain the origin of the poet's creative impulses. Given the complexity of Niliūnas' poems, it is quite difficult to discuss its images or ideas from a single perspective. Nevertheless, the author of this article has tried to find approaches that offer insight into the essence of the poet's creative processes. Extensive use has been made of the theories of Gaston Bachelard. In exploring the poetics of space characteristic of Nyka-Niliūnas, special attention has been given to the images of house, room, door, window, doorstep and shell as well as to the context of these images. It seems that the poet interpreted these images quite differently and in a manner which reveals his unique creative insight within the context of the spiritual situation characteristic of many post-war Lithuanian emigres. Niliūnas' images can be considered as specific codes of the experience of solitude, despair, uncertainty as well as of the poet's desire for knowledge and timeless vitality.