Nuo intonacijų iki sandaros: silabotoniniai poezijos metrai

LTStraipsnyje aptariami silabotoniniai metrai Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje. Pabrėžiama, kad sila botonika poeto eilėraščiuose dalyvauja keletu būdų. Ji gali pasirodyti kaip pretenzinga, lengvai atpažįstama užgaida, užvaldanti visą intonacinį diapazoną, arba kaip nepakeičiama prasminės struktūros dalis. Pirmuoju atveju poetinio kūrinio kalba pasireiškia kaip aiškiai sociališkai apdorota, t. y. eksponuojamos visos tradicijos išugdytos formos ir normos. Tačiau autorės nuomone, tokia tradicinių formų aktualizacija žaidybiška. Anot autorės, antrasis silabotonikos „dalyvavimo" poetiniame tekste atvejis, nors neatskiriamas nuo žaismės, nėra susijęs su tradicijos išbandytos formos aktualizacija. Silabotoniniai metrai iš intonacinio veiksnio perauga į kompozicines formas, besiremiančias į prasminę poetinio teksto visumą. Šiuo atveju dinaminė sintagma susilieja su kalbinių elementų variacijomis, įsipina į anaforų tinklą, sutampa su pastaba, intarpu, žodžiu, susilieja su gausybe kitų elementų ir sudaro prasminę struktūrą. Autorė išsamiai aptarusi eilėdaros ypatybes rinkiniuose „Balandžio vigilija“, „Orfėjaus medis“, atskleidžia, kad atidžiau įsižiūrėjus į A. Nykos -Niliūno eilėraščio intonacines kalbos ypatybes ir jas lemiančius veiksnius, matyti bendras polinkis - peržengti silabotonikos teikiamas galimybes, sintetinti ritmą bei sintaksę, žaisti tradicija bei grynai kalbos teikiamomis galimybėmis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad silabotonika ankstyvojoje A. Nykos- Niliūno poezijoje egzistuoja ne tik kaip intonacinis, bet ir kaip kompozicinis pamatas.

ENNiliūnas pays much attention to the syllabic-accentual meter in his poetry. However, this meter is not abundant in syllabic-accentual intonations. The intonational spectrum depends on intervals, enjambements, ellipses, etc. and on the playful proportion to classical form (accents are put on the rhyme eachences. The syllabic-accentual meter is not simply an intonational subject. It evolves from the intonational subject into the compositional forms which depend on the meaning of the entire poetical text.