Sakralumo pavidalai
LTRecencijoje nagrinėjma Dalios Čiočytės knyga „Biblija lietuvių literatūroje“ (1999). Kas yra Biblija – senovinės išminties kupinas mitas ar apreiškimo istorija, žmogiškosios poezijos lobynas ar Dievo žodis, ar ji dieviškos, ar žmogiškos kilmės? Kaip biblinė poetika įkvėpė literatūrą? Ir pagaliau kada žmogaus egzistencinė kelionė išganymo link virto betiksliu voverės sukimusi rate? Šiuos ir daugelį kitų klausimų nagrinėja ir atsakymų į juos ieško autorė savo knygoje. Čiočytės knyga atskleidžia ne tik Biblijos santykį su lietuvių literatūra, bet ir žmogiškosios pasaulėjautos, jo egzistencijos kaitą per literatūros kūrinius kaip vieną iš svarbiausių žmogaus prigimties pažinimo būdų. Per kūrybą atsiskleidžia ne pavienio autoriaus, bet visos bendruomenės, tautos ir pasaulio transcendentinė patirtis, kurią Čiočytė savo knygoje taip išryškina, kad išsaugotoje prasmių hierarchijoje, besikartojančiuose archetipiniuose įvaizdžiuose, analogiškuose bibliniams tekstuose ir kontekstuose galime įžvelgti žmogiškosios sielos raidos kelią ieškant Dievo ir viltį Jį surasti.
