Lietuvių neoromantizmo labirintuose

LTRecenzija skirta Aušros Jurgutienės knygai „Naujasis romantizmas - iš pasiilgimo". Pažymima, kad A. Jurgutienės knygos objektas yra dvilypis: (1) bendroji lietuviškojo neoromantizmo samprata ir tipologija bei (2) į pastarąsias organiškai integruoti neoromantikų darbai. Recenzentės nuomone, novatoriška ir kiek netikėta yra tai, kad prie jau gana seniai lietuvių literatūrologijoje įteisinto XX a. pradžios lietuvių literatūros modernizuotojų J.A. Herbačiausko ir S.Kymantaitės-Čiurlionienės tandemo monografijos autorė be jokių esmingesnių išlygų, tačiau gana išmoningai ir motyvuotai prišlieja ir Vydūną. Šiokių tokių paabejojimų recenzentei išprovokuoja A. Jurgutienės pateikta vidinė lietuvių neoromantizmo tipologija, bet įtikina bendroji jos knygoje išsikristalizuojanti neoromantizmo, kaip plačios, įvairioms modifikacijoms ir transformacijoms atviros literatūros krypties, samprata. Konstatuojama, kad analizės įtaigumas visoje knygoje remiasi sunkiai apibrėžiamu daugiabalsiškumu - lyg vienu metu spontaniškai iškylančiais keliais tyrinėjamos problemos aspektiniais pjūviais: genetiniu, komparatyvistiniu - tarpdisciplininiu, stilistiniu, psichologiniu. Recenzentė mano, kad impulsyvus, kiek improvizaciškas metodologinis knygos daugiabalsiškumas išplaukia iš pačios A. Jurgutienės rašymo manieros, jos stiliaus, kuriame itin ryški dabartinį literatūrologijos mokslą pamažu jau beapleidžianti elegantiško eseistiškumo ir akademinio filologinio dalykiškumo dermė.

ENThe review focuses on the book “Naujasis romantizmas – iš pasiilgimo” [The New Romanticism – Out of Nostalgia] by Aušra Jurgutienė. The object of the book by Jurgutienė is said to be twofold: (1) general concept and typology of Lithuanian Neoromaticism, and (2) the works of Neoromanticists organically integrated towards the latter. According to the reviewer, it is an innovative and slightly unexpected fact that the author of the monograph without any essential reservations, yet rather ingeniously and reasonably attributes Vydūnas to the tandem of J. A. Herbačiauskas and S. Kymantaitė-Čiurlionienė, modernisers of the Lithuanian literature of the early 20th c., which has been established in Lithuanian literature studies for quite a long time. The reviewer has some doubts as to the inner typology of Lithuanian Neoromanticism presented by Jurgutienė; however, she is convinced by the general concept of Neoromaticism, which crystallizes out in the book as a broad trend of literature that is open to various modifications and transformations. The reviewer states that suggestibility of analysis throughout the book is based on a hardly defined multivocal nature – as if several aspect sections of the problem under discussion appear simultaneously: genetic, comparative-interdisciplinary, stylistic, psychological. According to the reviewer, the impulsive and slightly improvisational methodological multivocal nature of the book arises out of Jurgutienė’s manner of writing and her style which is characterised by a significant harmony of elegant essayism and academic philological matter-of-factness, which has been gradually withdrawing from the contemporary literature studies.