Die Tätigkeit des "Komitees litauischer Organisationen im Memelgebiet" 1934-1939: das Zusammenleben von Kleinlitauern und Litauern im Autonomiegebiet
LTStraipsnyje remiantis Lietuviškųjų organizacijų komiteto veikla 1934— 1939 m., siekiama atskleisti didlietuvių ir klaipėdiškių santykius ir Lietuvos valstybės politiką Klaipėdos krašte. Parodoma, kad 1923-1939 m. tarp Vokietijos ir Lietuvos vyko atkakli kova dėl Klaipėdos krašto. Vienu iš Klaipėdos krašto atlietuvinimo įrankių turėjo tapti 1934-1939 m. veikęs Lietuviškųjų organizacijų komitetas, vienijęs krašte veikusias lietuviškas kultūrines ir politines organizacijas. Vėliau į komitetą buvo stengiamasi įjungti visas svarbesnes Klaipėdos krašto draugijas. Pažymima, kad komitetui priklausiusias draugijas finansavo Lietuvos Respublikos vyriausybė, Švietimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija. Atskleidžiama, kad nuo pat įkūrimo komitete būdavo jaučiama trintis ir nesutarimai beveik visais svarstomais klausimais. Klaipėdiškių, jų specifinės padėties krašte nesupratimas iš centro tarnautojų ir valdininkų pusės buvo dažno posėdžio ar visuotinio susirinkimo tema, o Lietuvos siekis sukurti tautinę valstybę, remiantis etnografiniu principu, neabejotinai vedė į dviejų kultūrų konfrontaciją. Daroma išvada, kad Lietuvos Respublika, norėdama Klaipėdos kraštą integruoti į savos valstybės sudėtį, padarė nemažai ekonominių, politinių, kultūrinių klaidų, kurios klaipėdiškius ne artino, bet tolino nuo lietuviškumo ir Didžiosios Lietuvos. Pastarosios diegiamas lietuviškumas klaipėdiškiams buvo nepriimtinas, todėl, negalėdami plėtoti savojo tapatumo, jie glaudėsi prie labiau pažįstamos vokiškosios terpės.
ENBased on activities of the Committee of Lithuanian Organisations in 1934–1939, the article aims to reveal the relations between didlietuviai (Lithuanians from Lithuania) and residents of Klaipėda and the policy of the state of Lithuania in the region of Klaipėda. The article demonstrates a persistent struggle between Germany and Lithuania for the region of Klaipėda in 1923–1939. The Committee of Lithuanian Organisations was to become one of the instruments of the Lithuanisation of the region in 1934–1939. It united Lithuanian cultural and political organisations operating in the region. Later, the Committee tried to involve all other major societies of the state into its activities. It should be noted that the societies belonging to the Committee were financed by the Government of the Republic of Lithuania and the Ministry of the Interior. The article also reveals that from the very establishment of the Committee, it experienced certain tension and disagreement with regard to almost all analysed issues. The disability of the centre to understand the residents of Klaipėda and their specific situation was the topic of many meetings and sittings, whereas, Lithuania's aspiration to establish a national state based on the ethnographic principle, led to the confrontation of the two cultures. The author concludes that the Republic of Lithuania, seeking to integrate the region of Klaipėda into the state, did very many economic, political, cultural mistakes, which did not bring residents of Klaipėda closer. The Lithuaniasation imposed by the latter was not acceptable for residents of the region of Klaipėda, therefore, not being able to develop their identity, they tended to choose the more familiar German environment.
