[Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas]

LTRecenzuojamos monografijos tyrimo objektas negali kelti abejonių dėl pasirinktos tematikos aktualumo ir atlikto tyrimo tikslingumo tiek teisės doktrinai, tiek praktikai, tiek įstatymų leidėjui. Pažymėtina, kad nedažnai tenka skaityti mokslinę studiją, kurios ne tik fragmentai, bet ir visi esminiai teiginiai yra pagrįsti pagrindinių teisės aktų, svarbiausios teisės literatūros šaltinių tiriama tema analize, profesionalia teismų praktikos apžvalga. Džiugu, kad monografijoje pateikiami šiuolaikines tendencijas parodantys neturtinės žalos teisinio reguliavimo ir šio instituto taikymo modeliai įvairiose Europos šalyse. Nors, kaip nurodo ir pati autorė, neturtinės žalos atlyginimo derinimas ES lygiu kvestionuojamas ir paprastai paliekamas nacionalinių teismų diskrecijai, tačiau lyginamieji Europos valstybių teisinio reguliavimo, teismų problematikos moksliniai tyrimai neabejotinai padeda įvertinti nacionalinio neturtinės žalos atlyginimo instituto teisinio reguliavimo veiksmingumą, nustatyti esmines neturtinės žalos atlyginimo problemas, numatyti bendras raidos tendencijas, siekiant atverti kelią teisinei sistemai modernizuoti, kad būtų sukurtas teisingas, lankstus visiško neturtinės žalos atlyginimo mechanizmas ir taip užtikrinama veiksminga žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Taigi tiek nacionalinių teismų praktikos, tiek kitų Europos šalių (paprastai turinčių gilias teisines tradicijas ir darančių įtaką teisės doktrinai, kitų valstybių teisinės sistemos reformoms ir teisėkūrai) atitinkamos teismų praktikos analizė neabejotinai patvirtina darbo vertę ir autorės pozicijos pagrįstumą [p. 74].