Papročių teisės reliktai Panemunėlio apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje

LTŠiame straipsnyje papročių teisės požiūriu tyrinėjami Panemunėlio apylinkės kaimai: Bajoriškiai, Baltakarčiai, Jurkupiai, Kavoliai, Kraštai, Panemuniai, Pašilė, Rybokai, Šetekšniai, Tindžiuliai, Uvainiai,Vaičiūnai, Vėbriškiai I, Viliai, Visapka. Iki išsiskirstant tirtiems kaimams vienkiemiais po Pirmojo pasaulinio karo, juose nuo Valakų reformos laikų funkcionavo trilaukė sėjomaina. Ariamoji kaimo žemė buvo padalyta į tris maždaug vienodo dydžio sklypus, kuriuose kasmet iš eilės buvo pūdymas, rugiai, vasarojus. Trilaukės sėjomainos vieno lauko dydis priklausė nuo kaimo turimo valakų skaičiaus. Rėžio plotis priklausė nuo rėžių skaičiaus lauke, lauko ilgio, valdomos žemės kiekio. Iki kaimams išsiskirstant vienkiemiais, kaimai gyvulius ganė bendrai. Vieni kaimai turėjo rėžiais neišdalytų ganyklų, kiti ganė servitutuose ir pan. Visi kaimai ganiavai naudojo pūdymus, nušienautas pievas, laukus nuvalius derlių. Kai kurie kaimai nuo baudžiavos laikų turėjo servitutinio miško, kuriame turėjo teisę ganyti gyvulius, bet neturėjo teisės kirsti miško. Panemunėliečiai manė, kad miško žvėris ir paukščius galima medžioti bet kur ir bet kada, nes laikė, kad tai yra visų turtas. Pagal papročių teisę visi vaikai turėjo teisę į tėvų turto dalį, bet dalies dydis priklausė nuo tėvų (daugiau tėvo) valios. Šeimos pajamomis paprastai disponavo vyras. Žmona turėjo savo kasą. Ūkininko gyvenimas buvo susijęs su pirkimo-pardavimo, mainų, nuomos, rangos, samdos ir kitomis sutartimis. Šios sutartys daugiausia buvo sudaromos žodžiu, o jų vykdymą garantavo viešoji nuomonė.

ENThe paper examines the following villages of Panemunėlis locality from the point of view of customary law: Bajoriškiai, Baltakarčiai, Jurkupiai, Kavoliai, Kraštai, Panemuniai, Pašilė, Rybokai, Šetekšniai, Tindžiuliai, Uvainiai, Vaičiūnai, Vėbriškiai I, Viliai, Visapka. Before separating of the above villages into steadings after World War I, a three-field crop rotation was used since the Wallach reform. The tillage was divided into three fields of almost the same size, annually alternated for fallow, rye and spring crops. The size of one field of the three-field crop rotation depended on the number of wallachs in a village. The width of strip depended on the number of strips in a field, the length of the field, and the size of owned land. Before villages were separated into steadings, grazing land was common. Some villages had grazing land that was not divided into strips, others used easements, etc. All villages used fallows, hayfields or fields after harvesting for grazing. Certain villages had easement forest since the times of serfdom, in which they had the right to pasture, but no right to deforest. Panemunėlis residents considered that they could hunt the game anywhere anytime, because they thought it to belong to everybody. According to customary law, all children had the right to a part of their parents’ property; however, the size of the part depended on parents’ (mainly father’s) will. The husband usually disposed of family income. The wife had her own chest. The farmer’s life was related to the sales-purchase, swaps, lease, contract, hire and other agreements. These agreements were mainly concluded orally, and their performance was guaranteed by public opinion.