[Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai. Birutė Kabašinskaitė]
LTRecenzijoje aptariama Birutės Kabašinskaitės knyga „Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai“ (1998). Šioje knygoje autorė nurodo skirtumą tarp etimologijos, kuri siekia suvokti žodžio struktūrą ir reikšmę, ir atskiro asmens kuriamos pseudoetimologijos, aiškinančios vieno ar kito žodžio kilmę. Ji taip pat atskleidžia įvairias klasifikavimo schemas ir apžvelgia lietuvių liaudies etimologijos studijas. Po to seka lietuvių kalbos etimologijos ir pseudoetimologijos tipų apžvalga. Knygoje parodoma, kad iš esmės fonetiniai procesai, susiję su liaudies etimologijos kūrimu, yra labai individualūs, dažnai atsitiktiniai ir nenuspėjami. Pseudoetimologijų kūrime XIX a. – XX a. pradžioje dalyvavo daugelis žymių Lietuvos kultūros veikėjų. Vienas iš pseudoetimologijos kūrėjų buvo Simonas Daukantas. Daugelį pseudoetimologijų grindė leksinė analogija. Knygoje aptariamas kontaminacijos būdas, kuris paprastai apibrėžiamas kaip nesąmoninga dviejų žodžių jungtis. Kabašinskaitė išskiria kontaminacijos tipus; ji nurodo tris kontaminacijos būdus būdingus lietuvių kalbai. Ji pažymi, kad priešingai kai kurioms kontaminacijos teorijoms, lietuviškose kontaminacijose neatsižvelgiama į pirminių žodžių ritminę struktūrą. Ši knyga pateikia labai įdomių faktų apie žodžių kilmės aiškinimo būdus ir lietuvių kalbos liaudies etimologiją. Tai vertinga pastanga surinkti ir sistemiškai perteikti duomenis apie žmogaus lingvistinį kūrybingumą.
ENThe review discusses the book “Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai” [Lithuanian Folk Etymology and Closely Related Phenomena] by Birutė Kabašinskaitė (1998). The author of the book establishes a difference between etymology which seeks to perceive the structure and meaning of a word and a pseudoetymology created by an individual which explains the origin of some word or other. She also describes various classification schemes and briefly reviews the previous studies on Lithuanian folk etymology. She gives an overview of the types of Lithuanian language etymologies and pseudoetymologies. The book shows that basically the phonetic processes involved in the creation of folk etymology are very individual, sporadic and unpredictable. In the 19th c. – the beginning of the 20th c. many prominent Lithuanian cultural figures were involved in the creation of pseudoetymologies. One of them was Simonas Daukantas. Many pseudoetymologies were based on a lexical analogy. The author also discusses contamination which is usually defined as the subconscious union of two words. Kabašinskaitė distinguishes contamination types; she establishes three types of contamination typical of the Lithuanian language. The author notes that, contrary to some theories of contamination, Lithuanian contaminations do not take into account the rhythmic structure of the original words. The book is a very interesting collection of facts about ways of interpreting the origin of words and Lithuanian folk etymology. It is a noble effort to organise and systemically convey the facts of human linguistic creativity.
