Dominykas Urbas. Martyno Mažvydo raštų žodynas
LTPirmoji lietuviška knyga ir visi Martyno Mažvydo raštai mūsų kalbotyrai turi nepaprastą vertę. Ne vieną kartą jie perspausdinti, nagrinėti, taisyti. Žinomo kalbos ir jos istorijos mokovo Dominyko Urbo sudarytas leksikos rinkinys yra vienas iš įžymių darbų, sukėlusių didelį susidomėjimą, ne vieną sykį jau recenzuotas. Leidinyje stengtasi išaiškinti kiekvieną žodį, moksliškai išnagrinėti visais požiūriais. Tai kruopštus mūsų leksikos tyrimas, supratingas ir įžvalgus faktų pateikimas, nekeliantis kokių nors didelių prieštaravimų ir prastų vertinimų. Šioje recenzijoje kalbama apie kai kurias Mažvydo raštų tarmines formas, jų transponavimą ir vertinimą. Tai vienas iš sunkiausių mūsų leksikografijos klausimų apskritai. Daugumas senųjų raštų buvo rengiama ne vienos kurios tarmės žmonėms, bet platesniems gyventojų sluoksniams, tariantis, redaguojant, suprantama visame krašte.Turbūt nerasime nė vienos senosios knygos, kuri būtų parengta taip, kad suprastume ją esant vienos tarmės kūrinį. Rengdami pirmąsias knygas autoriai dvasininkai vieni patys nedrįso spręsti, tarėsi su savo konfratrais. Mažvydo bendrauta su daugeliu mokytų žmonių (net iš pietų, vakarų aukštaičių šnektų), paties mokėta vakarų aukštaičių šnekta (motina iš ten), jo aplinka – Tilžė, Karaliaučius irgi kalbėjo vakarų aukštaičių tarme.
ENThe first Lithuanian book and all works of Martynas Mazvydas has remarkable value to our linguistics. More than once they were reprinted, analysed and corrected. A lexical set by the well-known expert of language and history Dominykas Urbas is one of the famous works that caused a lot of interest and was peer-reviewed more than once. It was attempted to explain every word and explore scientifically in all aspects in this publication. This is a thorough study of our vocabulary and clear and profound presentation of facts, which does not create any big contradictions and poor evaluations. This review presents some dialectal forms of Mazvydas' works, their transposition and evaluation. This is one of the most difficult subjects of our lexicography in general. Most ancient writings were created for people of not one particular dialect, but for wider population by consulting and editing, and understood in the entire region. Probably we could not find any of the old books, which was written to understand it as the work of one dialect. By writing the first books their authors clerics did not dare to judge on their own and consulted with their confrère. Mazvydas have talked to many literate people (even of dialects from Southern and Western Lithuanian Highlanders and was fluent in dialect of Western Lithuanian Highlanders (mother was native of there). His environment. i.e. Tilze and Koenigsberg, also spoke in dialect of Western Lithuanian Highlanders.
