Miesto ir kaimo dialogas B. Radzevičiaus ir A. Ramono prozoje

LTBronius Radzevičius ir Antanas Ramonas yra rašytojai, atskleidžiantys tarpinį literatūros miestiškėjimo procesą. Dėmesio centre – šių autorių apsakymai, kuriuose išreiškiamas pasaulėjautos kitimas, ribinė jausena, kylanti iš delokalizacijos proceso sukeltų identiteto komplikacijų. Lietuvių literatūros kontekste jų kūryba yra tarytum pereinamoji grandis, kuriniuose išreiškiama kamiškosios pasaulėjautos ir miestiškojo identiteto sintezė. Radzevičiaus ir Ramono tekstuose žymi tarpinė laikysena, kūrinių žmogus yra miesto kultūros periferijoje: jam svetimas miesto triukšmas, biurokratizmo vingiai, o jo individualus identifikavimasis su miesto erdve paremtas nepakitusia gamtiškąja pasaulėjauta, kuri mieste sudaro uždarą bohemos socialinį ir ideologinį konstruktą. Šiuos kūrėjus vienija tai, kad jų išėjimo iš kaimo į miestą situacija dar yra neužmiršta ir nuolat reflektuojama prozos tekstuose. Jų sąmonė turi išgyventi kankinantį situacijos dvilypumą - palikę gimtąją kaimo erdvę, kurioje galbūt dar gyvena tėvai, broliai, seserys, jie turi prisitaikyti miesto erdvėje, tačiau nuolatinis atsigręžimas į paliktuosius formuoja atsiskyrėlišką laikyseną, o pasikeitusiame erdvėlaikyje tebegalioja gamtiškosios pasaulėjautos dėsniai. Vieta yra esminė žmogaus tapatumo atrama – vietos praradimas ir nesugebėjimas prisitaikyti prie pakitusios lokalizacijos sudrebina žmogaus identiteto pamatus. Iš čia kyla kūrinių siužetai ir situacijos: nostalgiškas gimtųjų vietų ilgesys, idealizavimo tendencija ir nuolatinis praeities iliuziškumo išgyvenimas realybės akivaizdoje suvokiant, kad sugrįžti neįmanoma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Proza; Kultūra/natūra; Urbanizacija.

ENRadzevičius and Ramonas are writers who reveal a transitional process in the urbanisation of literature. The focus of attention of their short stories is the alteration of world views and marginal emotions that emerge from the identity complications spurred by delocalisation. In the context of Lithuanian literature their works are a transitional link. Their works express a synthesis of the rural world view and urban identity. In Radzevičius’ and Ramonas’ texts a transitional attitude is notable. Characters in their works are on the periphery of urban culture: urban noise and bureaucratic twists are alien to them, whereas their individual identification with urban space is based on an unchanged natural world view which constitutes a closed bohemian social and ideological construct in the town. The writers are unified by the fact that the situation of their leaving the village for the town is not forgotten yet and it is constantly contemplated in their prose. Their consciousness experiences the painful ambivalence of the situation – having left their native rural space in which their parents, brothers and sisters might still live, they have to conform to the urban space. They look back to the people they left, which result in their secluded life and the principles of the natural world view still hold true in a changed time and space. The loss of the place and inability to adapt to changed locality shake the foundations of man’s identity. Here the plots and situations of their works emerge: longing for native places, with a tendency to idealise and constantly experiencing the illusion of the past in the face of reality, and understanding that it is impossible to return.