Romas Kalantas Tod in der zeitgenössischen Presse der Bundesrepublik
LTDarbe nagrinėjami Romo Kalantos mirties atspindžiai Vokietijos spaudoje. Apžvelgiama R. Kalantos susideginimo 1972 metais Kaune istorija ir sovietinės valdžios reakcija. Atskleidžiama, kad peržvelgus 1972-2001 metų Vokietijos spaudą, buvo rasta 12 tekstų, kuriuose minimas R. Kalantos susideginimas. Pažymima, kad ne visuose leidiniuose tai buvo pagrindinė tema. Tekstai skirstomi į parašytus šaltojo karo metais ir į tekstus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Pabrėžiama, kad laikraštis “Der Spiegel” jau 1972 metų vasarą Kauno įvykius pateikia platesniame antisovietinės SSSR opozicijos kontekste, publikacijose implicitiškai glūdi Vokietijos Rytų politikos siekis, kad šios valstybės gautų daugiau laisvių. Pažymima, kad “Der Spiegel” įvykius vertina kaip “Kauno sukilimą”, taigi priskiria jiems politinę reikšmę. Apžvelgiami DPA, “Frankfurter Allgemeine Zeitung” pranešimai, pažymint, kad juose nieko, ko jau nebūtų parašyta “Der Spiegel”, nebuvo. Autorius teigia, kad didžiausias spaudos susidomėjimas įvykiu buvo jaučiamas apie mėnesį po jo, paskui pamažu nuslūgo. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo R. Kalantos istorija vėl patenka į vokiečių spaudos akiratį. R. Kalantos istorija interpretuojama kaip “R.Kalantos auka”, kaip “riksmas, kurio niekas negirdėjo”. Naujausią, jaunosios “neistorinės” vokiečių kartos požiūrį reprezentuoja “Frankfurter Rundschau” straipsnis, kuriame R. Kalantos mirtis pateikiama kaip fenomenas, kuris liečia tik ankstesnę kartą. Autorius pastebi, kad tokios pat praeities vertinimo tendencijos būdingos ir lietuvių jaunimui.
ENThe work analyses reflections of Romas Kalanta's death in the German press. The history of Romas Kalanta's self-immolation in 1972 in Kaunas and the response of the Soviet authorities are reviewed. A review of the German press of 1972–2001 has revealed 12 texts mentioning Romas Kalanta's self-immolation. The author notes that not all the publications discussed it as the topic theme. The texts are divided into those produced during the Cold War and the texts after the Restoration of Independence of Lithuania. It is emphasised that the newspaper "Der Spiegel" covers the Kaunas events in a wider context of anti-Soviet USSR opposition as far back as in 1972. Its publications implicitly convey the striving of the eastern politicies of Germany to give these states more freedoms. The author notes that "Der Spiegel" assesses the events as "the Kaunas uprising" thus making them politically significant. Reports by DPA, "Frankfurter Allgemeine Zeitung" are reviewed highlighting that they do not have any information similar to that presented in "Der Spiegel". The author claims that the major interest of the press in the event could be observed in about month after the event. After the Restoration of Lithuania's Independence, R. Kalanta's story again attracts the attention of the German press. It is interpreted as "R. Kalanta's sacrifice", as his "cry, which no one ever heard". The latest attitudes of the young "non-historical" German generation are represented in an article in "Frankfurter Rundschau", where Romas Kalanta's death is presented as a phenomenon relating to the older generation. The author notes that the same tendencies in the assessment of the past can be observed among Lithuanian youngsters.
