Социальные корреляты языка в современных диалектах

LTStraipsnyje aptariami tyrimų, kuriais bandyta atrasti socialinius koreliatus, vidiniais ryšiais susijusiais su tarmine kalba, duomenys. Siekis susieti tarminę kalbą su socialinėmis struktūromis motyvuojamas kalbos ir kultūros izomorfijos teorija: visuomenė atitinka kalbos, o socialinis kiekvieno individo statusas – tam tikras kalbines priemones. Kiekviena kalba išreiškia tam tikrą kultūrinę realybę. Akivaizdu, amžiaus, lyties, išsilavinimo, socialiniai ir kt. skirtumai yra svarbūs kalbinės išraiškos koreliatai. Tarmių atveju, socialiniai skirtumai gali būti integruoti į analizę keliais būdais: Kalba – regioniniai kalbos skirtumai (tarmė) – regioninio kalbos skirtumo socialiniai skirtumai (t. y. socialiniai tam tikros vietovės tarminės išraiškos koreliatai, pvz., mieste – žemesnieji socialiniai sluoksniai, mažiau išsilavinę, kaime – vyresni žmonės ir kt.); Kalba – kalbiniai sociotarminiai skirtumai (pvz., nepriklausoma nuo išsilavinimo būdinga žmogui tarminė išraiška, kur susipina įvairių regioninių tarmių skirtumai, tokio subjekto nereikia identifikuoti su viena tarme pagal gyvenamosios vietos kriterijus, jo kalbą apibūdina ne vieta, jis labiau koreliuoja socialinėmis charakteristikomis). Kiekvienas socialinis individas skiriasi vienas nuo kito įvairiais aspektais, gali nurodyti savitą „kalbinių priemonių repertuarą“ ir būti apibūdintas lingvistiniu (tiksliau sociolingvistiniu) požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Socialiniai koreliatai; Kalba; Tarmė; Tarminis kalbėjimas; Social correlates; Language; Dialect; Dialectal speech.

ENThe article explores data from research aimed at identifying social correlations connected to dialect speech by internal ties. The author follows an aspiration to link dialect speech to language, motivated by social structures, and culture isomorphism theory: society corresponds to linguistic means, while social status of every individual corresponds to certain linguistic means. Every language expresses a certain cultural reality. Obviously, age, gender, education, social and other differences act as important correlations of a linguistic expression. In the case of dialects, social differences can be integrated into analysis in a number of ways: Language – regional language differences (a dialect) – social differences of regional language differences (that is social correlations of dialectic expression from a particular place, for example, in cities, these include lower social classes, the less educated, in a countryside – older people and so on); Language – linguistic socio-dialectic differences (for example, dialectic expression independent of education, where differences of various regional dialects get mixed up, such a subject should not be identified with one dialect according to his/her place of residence, his/her language is best described not by a location, rather, it correlates with social features). Every social individual differs from each other in a variety of aspects, (s)he can employ a unique “repertoire of linguistic aids” and can be described from a linguistic (more precisely, socio-linguistic) perspective.