Lietuvių kalbos enciklopedija : recenzija

LTRecenzijoje aptariama V.Ambrazo, A.Girdenio, K.Morkūno, A.Sabaliausko, V.Urbučio, A.Valeckienės, A.Vanago parengta “Lietuvių kalbos enciklopedija”. Pažymima, kad tokios enciklopedijos atsiradimas labai svarbus visai baltistikai ir kalbotyrai bendrąja prasme. Teigiama, kad enciklopedija skyla tarsi į dvi dideles dalis – į personalijas aprašančiąją dalį ir dalį, skirtą lietuvių kalbos gramatikai. Recenzentas pastebi, kad pasirinkus personalijų atrankos kriterijų, kad į enciklopediją įtraukiami mokslininkai, parašę bent vieną baltistikai skirtą monografiją, į enciklopediją nepateko nemaža recenzento požiūriu reikšmingų baltistikai autorių. Tarp tokių jis mini Wilhelmą Schulze’ą, Wilhelmą Wissmanną, Klausą Strunką, Oswaldą Panagi’ą und Bernfriedą Schlerathą, Oswaldą Szemerényi’ą. Recenzentui diskutuotina atrodo enciklopedijoje pateikiama Saussure'o ir Fortunatovo dėsnio interpretacija. Kaip ypač įdomūs vertinami tie enciklopedijos skirsniai, kurie aptaria lietuvių kalbotyros problemas. Ypač išskiriami straipsniai, skirti bendrinei lietuvių kalbai ir sociolingvistikai. Pažymima, kad bendrinei kalbai skirtame straipsnyje aptariama lietuvių kalbos raida nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki 19 amžiaus, o straipsnyje “Sociolingvistika” ypač akcentuojama išskirtinė lietuvių kalbos padėtis, jai nuolat buvus lenkų ir rusų kalbų, t.y. kalbų turinčių gerokai didesnį vartotojų skaičių, apsuptyje. Teigiamai vertinamas ir straipsnis, skirtas žodynų istorijai. Pažymima enciklopedijos reikšmė visiems lietuvių kalbos tyrinėtojams, teigiant, kad veikalas turi išliekamąją vertę.

ENThe review discusses "The Encyclopaedia of the Lithuanian Language" produced by V.Ambrazas, A.Girdenis, K.Morkūnas, A.Sabaliauskas, V.Urbutis, A.Valeckienė, A.Vanagas. The author notes that this publication is very important for the science of the Baltic culture and linguistics. He also claims that the encyclopaedia is divided into two parts – one defining personalities and the other dedicated to grammar. The reviewer notes that the selection criteria stipulating that only those scientists who have produced at least one monograph dedicated to Baltic sciences can be included into the encyclopaedia determined the fact that a great many of authors significant for the Baltic sciences were not included into the publication. These include Wilhelm Schulze, Wilhelm Wissmann, Oswald Panagi, Bernfried Schlerath, and Oswald Szemerényi. The reviewer believed that the interpretation of the law of Saussure presented in the encyclopaedia provokes certain doubts. Those sections of the encyclopaedia discussing problems in the field of Lithuanian linguistics are of particular interest for the author. He especially highlights the articles dedicated to the standard Lithuanian language and sociolinguistics. He notes that the article on the standard Lithuanian language discusses the development of the Lithuanian language from the very first written sources to the 19th c., whereas, the article "Sociolinguistics" highlights the exceptional status of the Lithuanian language, which has always been surrounded by the Polish and Russian languages, i.e. by the languages with a considerably greater number of users. The article dealing with the history of dictionaries is evaluated positively. The author emphasises the significance of the encyclopaedia for all researchers of the Lithuanian language.