Eglės Prėskienienės (1932-2011) skaitymo vadovėliai II-III klasių trimetės pradinės mokyklos mokiniams
LTEglė Prėskienienė, 1956 m. pradėjusi dirbti Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultete (vadovavo pedagoginei praktikai, dėstė raiškųjį skaitymą būsimiems lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams), tik po 22 darbo metų ryžosi pereiti į Pedagogikos fakultetą ir būsimiems pradinių klasių mokytojams dėstyti lietuvių kalbos mokymo metodiką. Tokį apsisprendimą, matyt, nulėmė E. Prėskienienės rašomi skaitinių vadovėliai trimetės pradinės mokyklos II-III klasių mokiniams. Tyrimo tikslas – atskleisti skaitinių kūrinio (1967–1980) sudėtingumą idėjiškai politizuotos visuomenės gyvenimo sąlygomis. Tuo tikslu išstudijuota E. Prėskienienės asmens byla, esanti Šiaulių universiteto archyve; to meto mokymo programos pradinei mokyklai; reikalingi straipsniai pedagoginiame-metodiniame žurnale „Tarybinė mokykla“, laikraštyje „Tarybinis mokytojas“. Daugiausia dėmesio skirta V. Ramonaitės ir E. Prėskienienės „Gimtajam žodžiui“ (skaitiniai trečiokams). Sovietmečiu maždaug kas 10 metų vykdyta švietimo reforma, šią visuomenės gyvenimo sritį siejant su TSKP su važiavimuose naujai suformuluotais komunizmo statybos uždaviniais. Reformų gairės, tikslai, uždaviniai, grafikai buvo unifikuoti visoms sąjunginėms respublikoms. Svarbiausias mokyklos tikslas – jaunąją kartą ugdyti proletarinio patriotizmo ir internacionalizmo dvasia – skiepyti materialistinę pasaulėžiūrą.Svarbiausias TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos, TSRS švietimo ministerijos nutarimų reikalavimas pradinių klasių skaitiniams – besąlygiškai laikytis teminio principo, kuris derintas su sezoniškumo ir kraštotyriškumo principais. Kiti reikalavimai mokymo priemonei sieti su mokytojo veikla pamokoje ir mokinių veiklos/mokymosi dėsningumais. Trimetės pradinės mokyklos skaitinių II ir III klasei autorės politinius-ideologinius reikalavimus – šablonus, stereotipus – pagal galimybes stengėsi švelninti parinkdamos mažiau sovietinio ideologizmo turinčius tekstus, prie jų su dailininkais analogiškais tikslais derindamos iliustracijas, griežtai atsisakydamos įkyrios, atviros dichotomijos – gyvenimas iki/po tarybų valdžios įvedimo. Turėta gražių ketinimų – į knygų turinį įtraukti kuo daugiau tautiškumo detalių (tekstų, piešinių, spalvų), tačiau įgyvendinti tokias vizijas buvo sudėtinga. Mokytojai „Tarybinėje mokykloje“ dalijosi pedagogine patirtimi, kaip sekasi dirbti pagal naujus skaitinių vadovėlius. Vieniems labiau rūpėjo dalykiniai, o kitiems – idėjiniai aspektai. Vadovėliai tenkino visų interesus, nes mokytojų kūrybiškumui, kaip kuo efektyviau ugdyti komunizmo statytojus, ribų nebuvo. Skaitymo tekstuose ieškota ir rasta tokių ugdymui neva tinkančių dalykų, apie kuriuos autorės negalvojo, kurių nė negalėjo būti. „Gimtasis žodis“ ir „Ąžuolėlis“ (vėliau pervardytas į „Gimtąjį žodį“) buvo vartojami daugiau kaip 10 metų, kol nuspręsta grįžti prie keturmetės pradinės mokyklos.
EN[...] The article aims to reveal the complexity of compiling the reader (1967-1980) in the context of ideologically politicized public life. To this end, E. Prėskienienė's personal file in Šiauliai University archives has been studied [...] The main aim of the school consisted of educating the young generation in the spirit of proletarian patriotism and internationalism thereby implanting a materialistic worldview. Unconditional compliance with the thematic principle in coordination with the principles of seasonality and regional studies was the key requirement imposed on primary school readers by the CPSU CC and the USSR Council of Ministers as well as the USSR Ministry of Education. [...] The authors of the reader for 2nd/3rd formers in a 3-year primary school were trying to mitigate political-ideological requirements (patterns, stereotypes) as much as possible by selecting texts with less Soviet ideology, in cooperation with illustrators combining them with corresponding illustrations, strictly refusing intrusive open dichotomy - the life before and after the introduction of the Soviet regime. Nice intentions to include as many components of nationality (texts, pictures, colours) as possible in the contents of the books were doomed to failure. Teachers shared their educational experience of working with the new reading textbooks in the "Tarybinė mokykla". Some were more concerned about the subject meanwhile others focused on the ideological aspects. The textbooks satisfied all kinds of interests since teachers' creativity to most effectively develop the builders of communism had no limits. […].
