Lietuvos vargonų menas : XIX a. pabaiga - XX a. pirmoji pusė

LT2012 m. sukanka 90 metų nuo Vargonų klasės Valstybės muzikos mokykloje įsteigimo (1922) ir 50 metų nuo Vargonų katedros Lietuvos konservatorijoje įsteigimo (1962). Monografija skiriama šioms sukaktims paminėti. Lietuvos vargonų mokykla (1894-1949 m.) gyvavo kaip savarankiškas struktūrinis vienetas, turėjęs visus meninės mokyklos sąvoką suponuojančius komponentus: programą, vadovą, žinių perėmimą, lokalizaciją, ištakas, tradicijas. Pirmasis profesinio vargonų meno formavimosi periodas apima 1894-1920 metus – nuo J. Naujalio pradėtos vykdyti bažnytinės muzikos reformos (1894 m.), žymiai pakėlusios bažnytinės vargonų muzikos lygį, iki subrandintų pirmųjų profesionalių vargonininkų pedagogų ir atlikėjų bei koncertinės vargonų muzikos apraiškų (1920 m.). Brandusis vargonų meno raidos etapas sutampa su lietuvių muzikos klestėjimo laikotarpiu 1920-1940 m. įsibėgėjusį Lietuvos kultūrinį gyvenimą sustabdęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė ir Europos vargonų tradicijų integraciją į Lietuvos vargonų kultūrą, ir Lietuvos vargonų mokyklos raidą. XX a. antroje pusėje Lietuvos vargonų mokykla, veikiama pakitusių politinių ir ideologinių sąlygų, buvo priversta derintis prie naujų raidos aplinkybių. Ji tapo orientuota į koncertinį vargonavimą. Monografijoje nagrinėjama XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės Lietuvos vargonų meno raida. Remiantis archyviniais šaltiniais nušviečiamas to meto Lietuvos muzikinio gyvenimo kontekstas, apžvelgiama vargondirbystė, spauda, profesinės draugijos, pedagoginė ir visuomeninė vargonininkų veikla.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinis vargonavimas; Bažnyčioa vargonininkas; Lietuvos vargonų menas; Lietuvos vargonų mokykla; Profesinis vargonininkų rengimas; Vargondirbystė; Vargonų meistrai ir instrumentai; Vargonų menas; Art of Lithuanian organ; Church organ playing; Lithuanian national organists; Lithuanian organ Art; Masters of the organ and instruments; Professional education of organists.

EN2012 marked 90 years since the establishment of the organ class at the State School of Music (1922), and 50 years since the establishment of the organ department at the Lithuanian Conservatory (1962). The monograph is meant to commemorate these anniversaries. The Lithuanian Organ School (1894-1949) existed as an independent structural unit, which had all of the components that condition the art school concept: a programme, a leader, appropriation of knowledge, localisation, sources and traditions. The first period of formation of professional organ art stretched from 1894 to 1920 - from the church music reform begun by Juozas Naujalis (1894) that so significantly raised the standard of church organ music, to the manifestations of concert organ music and the first professional organ teachers and performers (1920). The mature stage of organ art development coincides with the heyday of Lithuanian music in 1920-1940. Having gained momentum, Lithuanian cultural life was halted by World War II, which also cut off the integration of European organ traditions into Lithuanian organ culture, as well as the development of the Lithuanian organ school. In the second half of the 20th century, the Lithuanian organ school, operating under altered political and ideological conditions, was forced to adapt to new circumstances of development. It became oriented towards organ concerts. The monograph examines the development of Lithuanian organ art from the end of the 19th century through the first half of the 20th. Based on archival sources, the context of Lithuanian musical life of that time is elucidated, and organ making, print, professional societies, and the pedagogical and social activities of organists are overviewed.