LTKelios kupiškėnų kartos su pasididžiavimu taria Glemžų pavardę. Ypač šią šeimą išgarsino dukterys Stefanija (1885–1974), Mikalina (1891–1985) ir Elvyra (1893–1958). Jų darbams ir palikimui aptarti skirta ši publikacija. Mikalina daug dėmesio skyrė kraštotyrai, rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką, rengė tautodailės, rankdarbių parodas. Bendraudama su vietos gyventojais Stefanija pradėjo rinkti senovės audinius: skaras, nuometus, kvartūkus. Elvyra gyveno Kaune, tačiau jos ryšiai su seserimis nenutrūko. Apie 1950 m. ji ėmėsi išleisti knygą apie Kupiškio krašto etnografiją, papročius, tradicijas, tautosaką, istoriją. Glemžaičių rinkinys, saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje, apima XIX a. – XX a. pirmąją pusę. Seniausi audiniai yra milai arba mileliai. Vienas iš seniausių rinkinio eksponatų – moteriška sermėga. Beveik visi drabužiai pasiūti iš namuose austų ir veltų audinių. Rinkinį sudaro moterų ir vyrų kasdieniniai ir išeiginiai drabužiai. Dauguma moteriškos aprangos dalys: liemenės, prijuostės, švarkeliai, galvos apdangalai, skarelės ir juostos. Glemžaičių rinkinyje yra saugoma spaudinių ir meno eksponatų bei 11 albumų su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios drabužių audinių ir audeklų pavyzdžiais, Kupiškio apylinkių liaudies architektūros fotografijomis. Yra ir surinktos medžiagos apie liaudies mediciną, audimą, savamokslius kalvius, naktigonius, baudžiavą ir žemdirbius. Glemžaičių rinkinio eksponatai rodomi muziejaus ekspozicijoje, parodose, naudojami edukacinėse programose.
ENSeveral generations of Kupiškis residents pronounce the surname of Glemža with pride. The family was particularly made famous by daughters Stefanija (1885–1974), Mikalina (1891–1985) and Elvyra (1893–1958). This publication discusses their works and heritage. Mikalina largely focused on regional studies, collected ethnographic exhibits, recorded folklore, and organised folk art and handicraft exhibitions. Stefanija communicated with the locals and began to collect old fabrics: shawls, wimples, aprons. Elvyra lived in Kaunas, yet she maintained contacts with her sisters. In around 1950, she undertook to publish a book about ethnography, customs, traditions, folklore and history of Kupiškis region. The collection of the sisters Glemžaitė, kept at Kupiškis Ethnography Museum, covers the 19th c. – the first half of the 20th c. The oldest fabrics included kersey and homespun. One of the oldest exhibits of the collection was a woman’s coarse homespun overcoat. Almost all clothes were made from fabrics woven and felt at home. The collection contains everyday and Sunday best clothes of women and men. The majority of parts of women’s outfit included: vests, aprons, jackets, head covers, headscarves and belts. The collection contains print and art exhibits and 11 albums with samples of clothing fabrics and cloths dated to the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c., as well as the photographs of folk architecture in Kupiškis surroundings. It also contains the collected material about folk medicine, weaving, self-educated smiths, night-watchers, serfdom and farmers. The exhibits are displayed in the museum, exhibitions, and used in educational programmes.