Medžio ir žmogaus sąveikos aksiologija vokiečių ir lietuvių kalbose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Medžio ir žmogaus sąveikos aksiologija vokiečių ir lietuvių kalbose
Alternative Title:
Axiology of interaction of the tree and the human in German and Lithuanian languages
In the Journal:
Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2011, t. 13, p. 417-429
Keywords:
LT
Kognityvinė lingvistika; Konceptas; Konceptualioji metafora; Vertinimas; Vokiečių kalba.
EN
Cognitive linguistics; Concept; Conceptual metaphor; Evaluation; German; Lithuanian.
Summary / Abstract:

LTLietuvių ir vokiečių kalbinių bendruomenių sąmonėje su medžiu ir jo vertinimu susiję vaizdiniai, asociacijos, patyrimas, emocijos analizuojami pasitelkiant terminą konceptas, kuris suvokiamas kaip visa informacija apie ką nors, esanti žmonių, kalbančių kuria nors kalba, sąmonėje. Vertybės kaupiasi ir yra saugomos kalboje: žodžių reikšmėse, žodžių junginių (kolokacijų ir frazeologizmų) reikšmėse, patarlėse ir priežodžiuose, tekstuose. MEDŽIO / BAUM konceptą reprezentuojantys kalbiniai vienetai lietuvių ir vokiečių kalbinėse bendruomenėse sudaro priimtų ir perimtų vertybių sistemą yra jos raiškos priemonės. Iš aiškinamųjų žodynų ir tekstynų surinktų pavyzdžių analizė rodo, kad konceptas MEDIS / BAUM yra ištakų sritis, o tikslo sritys yra ŽMOGAUS KŪNAS, ŽMOGAUS VIDINIS PASAULIS, ŽMOGAUS SOCIALINĖ APLINKA, ŽMOGAUS ELGSENA. Kai kurie koncepto MEDIS / BAUM reiškėjai – leksinės sistemos vienetai (pvz.: medinis, medinė, lenta, šaka, šakalys, pliauska, das Holz, der Baum) – vartojami ne daugiamečiam augalui „su kietu kamienu ir šakomis“ ar iš medžio padarytam daiktui pavadinti, o žmogaus charakterio, išvaizdos bruožams apibūdinti. Toks leksemų siejimas su tiesiogiai nepatiriamomis žmogaus vidinio pasaulio sritimis (jausmais, charakteriu, psichikos būsenomis) dažnai implikuoja neigiamą vertinimo aspektą (lentų trūksta galvoje, ein Holzkopf). Ištirti pavyzdžiai rodo, kad tiesiogiai koncepto MEDIS aksiologinis aspektas nėra išreikštas. Jis gali būti interpretuojamas analizuojant žodžių junginio (dažniausiai frazeologizmo) vaizdinį pagrindą. Vaizdinio sukelti jausmai tarsi perkelia vertinimą ir konceptui.Ištyrus koncepto MEDIS / BAUM subloginę dalį išryškėjo keturios grupės konceptualiųjų metaforų, kuriose vienaip ar kitaip atsiskleidžia su tiriamais konceptais susiję vertinimo aspektai. Dažniausiai neigiamai vertinama tais atvejais, kai medžio, medienos arba medžio dalių, iš jo padarytų daiktų savybės priskiriamos konceptui ŽMOGAUS VIDINIS PASAULIS. Tokiais atvejais analogijos su medžiu pagrindas – metafora, o pagrindinė metaforizacijos kryptis – nuo konkretumo prie abstraktumo. Taip apibūdinamos neigiamos žmogaus charakterio savybės, būsenos, veido išraiškos, nuovargis ir mentalinės savybės. Skirtumai tarp kalbų aptinkami ne konceptualiųjų metaforų ir žmogaus vidiniam pasauliui priskiriamų medžio požymių lygmeniu, bet dažniausiai leksiniais vienetais perteikiamuose vaizdiniuose. [Iš leidinio]

EN[…] Linguistic units representing the concept TREE (lit. MEDIS) / BAUM in Lithuanian and German linguistic societies form a system of accepted and adopted values and are the instruments of its reflection. The analysis of examples collected from explanatory dictionaries and corpus linguistics shows that the concept TREE / BAUM is the source domain and the target domain is HUMAN BODY, HUMAN INNER WORLD, HUMAN SOCIAL ENVIRONMENT, HUMAN BEHAVIOUR. Some expressions of the concept TREE / BAUM are the units of lexical system (e.g. wooden, board, branch, chip, billet, das Holz, der Baum) that are used not to define a perennial plant "with hard trunk and branches" or an object made of wood, but for characterization of human character and appearance. Such correlation of lexemes with indirectly experienced fields of human inner world (feelings, character, mental states, etc.) frequently implicates the negative aspect of evaluation (ein Holzkopf). […] After studying TREE / BAUM, four groups of conceptual metaphors were determined. In these metaphors the aspects of evaluation related to the studied concepts are reflected in one way or another. Usually the negative evaluation takes place in the cases when tree, wood, wooden parts or wooden-made objects arc attributed TO HUMAN INNER WORLD. In such cases metaphor becomes the basis of analogy with the tree and the main direction of metaphorization is from concrete to abstract. In such a way negative features of human character, inner states, facial expression, tiredness and mental features are described. Differences between languages arc found not on the level of conceptual metaphors and features of the tree attributed to the human inner world, but usually in the images reproduced by lexical units. [From the publication]

ISSN:
1822-7309; 2424-3388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37347
Updated:
2018-12-17 13:12:02
Metrics:
Views: 15    Downloads: 7
Export: