Challenges of climate changes and digital technologies development to art subject teachers
- Anglų kalba / English
- Lietuvių kalba / Lithuanian
LTŠiuolaikinė visuomenė kelia vis naujus iššūkius mokytojams. Viena vertus, daugėja nerimo dėl galimų klimato kaitos padarinių, kita vertus, nesiliauja didėjęs skaitmeninių technologijų poveikis nūdieniam gyvenimui. Šie iššūkiai verčia ieškoti naujų ugdymo aspektų, galinčių padėti sėkmingiau rengti augančiąją kartą artimesnei ar tolimesnei ateičiai. Vienokius ar kitokius orų ir klimato kaitos padarinius istorijos bėgsme žmonės pastebėdavo nuolat. Daugelis klimato pasikeitimų sukeldavo įvairias stichines nelaimes, dėl kurių kildavo badmečiai, prasidėdavo epidemijos, įsiplieksdavo karai, o kitąkart ištisos tautos imdavo kraustytis į kitas vietas. Orams atšylant paprastai ima didėti kritulių kiekis, o su jais išauga stichinių nelaimių mastai ir skaičius. Tai, kad 2003 metų vasara Alpių regione buvo šilčiausia per pastaruosius 2,5 tūkstančio metų, gali būti signalas, jog žymių pasikeitimų reikia laukti daugiau. Kadangi lemtingi klimato kaitos padariniai stipriai veikia žmonių pasaulėjautą, tokiais momentais suaktyvėja naujų pasaulio raidos vizijų paieška, aktualizuojasi filosofinis, meninis, religinis žmogaus dvasios aktyvumas. Jau akivaizdu, kad šiuolaikiniai mokiniai prisitaikė prie gyvenimo su naujomis technologijomis, kurios gerokai pakeitė jų mokymosi poreikius ir būdus. Kadangi muzikinis ugdymas savo veiklų įvairove ir kūrybiška prigimtimi reikšmingai prisideda prie šiuolaikiniam žmogui aktualių kompetencijų ugdymo, pasitelkus skaitmenines technologijas šis procesas gali tapti dar efektyvesnis. Mat skaitmeninių technologijų pagalba kurti gali visi to norintys žmonės. O muzikinė patirtis, įgyta kuriant muziką, ypač aktualizuoja kūrybinį mąstymą. Todėl nevalia atsilikti nuo naujų muzikinio ugdymo būdų, dargi atvirkščiai, turėtume būti naujų pokyčių centre ir žengti kartu su skaitmeninės estetikos raida.Straipsnyje iškeliamas požiūrio į klimato kaitą kaip visuotinį reiškinį vaidmuo dailės ugdymo procese, analizuojamos skaitmeninių technologijų atskirties tarp mokinių ir mokytojų sprendimo galimybės, sprendžiamos pedagoginio bendravimo, grindžiamo partnerystės ir mokymosi vienų iš kitų principais, nagrinėjamos skaitmeninių muzikos technologijų programos efektyvesnio įgyvendinimo mokykloje perspektyvos. Pasikeitimų grėsmę visose žmogų supančios gamtos sferose mokytojams ir mokiniams buvo pasiūlyta įvertinti penkių balų sistema. Atlikta mokytojų ir mokinių vertybinių nuostatų tyrimo analizė parodė, kad labiausiai, jų nuomone, visų penkių gamtos sferų kontekste klimato kaita gali paveikti atmosferą. Šios sferos pasikeitimų galimybė buvo įvertinta bemaž ketvertu. Tuo tarpu mažiausią poveikį klimato kaita, pasak mokinių ir mokytojų, turėtų padaryti litosferai (arba kietajai žemės rutulio daliai). Lyginant mokytojų ir mokinių vertinimus, visų penkių sferų atžvilgiu mokytojai jaučia vis dėlto didesnį nerimą dėl klimato kaitos padarinių nei mokiniai. Biosferos ir kriosferos atžvilgiu mokinių ir mokytojų vertybinis orientavimas skiriasi nežymiai, bet dėl litosferos, hidrosferos ir ypač atmosferos pasikeitimų mokytojų nuogąstavimai jau gerokai didesni nei mokinių. Gauti tyrimo duomenys įpareigoja atsižvelgti į pasaulėjautos pakitimus, ugdymo turinį priartinant prie naujai iškylančių psichosocialinių ypatumų. Skaitmeninės technologijos muzikiniame ugdyme Lietuvoje žengia pirmuosius, tačiau sparčius žingsnius. Nacionaliniu lygmeniu šis procesas suprantama visų pirma kaip priemonė kūrybos pedagogikai įtvirtinti. Siekiama, kad tiesiog kiekvienas mokinys galėtų išbandyti save muzikos kūryboje, susipažinti su naujausiais garso technologijų pasiekimais.Pastebėta, kad skaitmeninės technologijos žymiai paįvairina ir praturtina muzikinį ugdymą, pažadindamos didesnį mokinių susidomėjimą kūrybine veikla. Be to, muzikinis ugdymas veiklų įvairove ir kūrybiška prigimtimi reikšmingai prisideda prie šiuolaikiniam žmogui aktualių įvairių kompetencijų ugdymo. Muzikinė patirtis, įgyta kuriant muziką, labai išauga, nes mokant kurti garsų meną, vaikams galima pateikti nevienodo sudėtingumo, įvairios stilistikos bei skirtingo ekspresyvumo užduotis. Skaitmeninės technologijos muzikiniam ugdymui ypač reikšmingos, kadangi kiekvienam mokiniui suteikiama galimybė išbandyti jėgas muzikos kūrybos srityje. Sparti skaitmeninių technologijų kaita kuria situacijas, kuomet kai kurių naujovių mokosi ne tik mokiniai vienas iš kito, bet ir mokytojai iš mokinių. Toks partnerystės principas tampa svarbiu, abipusiškumo dvasia grindžiamu nūdienės pedagogikos reiškiniu, vienijančiu ir stiprinančiu švietimo bendruomenę. Dėstoma teorinė medžiaga iliustruojama empirinio tyrimo rezultatais, gautais aiškinantis dailės mokytojų ir 9-12 klasių mokinių vertybines nuostatas klimato kaitos atžvilgiu bei skaitmeninės atskirties tarp mokytojų ir mokinių sprendimo ir mokinių kūrybiškumo ugdymo dirbant su skaitmeninėmis technologijomis tobulinimo galimybes. [Iš leidinio]
ENThe purpose of this article is to evaluate the impact of both climate change and digital aesthetics on art subject teachers and to discuss the prospects of curriculum. The article provides the reflection of human dependence on the effects of climate change as well as drastic development of musical technologies which are understood as a means of consolidating creative pedagogy. Theoretical considerations are illustrated by the results of empirical research, on the one hand, in value-based attitudes of primary school teachers, students of 9-12th classes to climate change and, on the other hand, case studies of digital music teaching in schools as well as the digital divide problem which still presents among Lithuanian teachers. Case study of secondary school has demonstrated that the teacher can learn from their students if they work in synergy; great results can be achieved when teachers work in partnership with the students. The impact of human activity on climate change seems more ominous for both the teachers and the students comparing it to other forms of threats. The creatively oriented curriculum appears to meet the needs of 21st century learners, offering opportunities for multitasking, problem solving, trial and error learning, logical thinking, and peer to peer learning. [From the publication]
