KGB veikla prieš lietuvių išeiviją tautinio atgimimo metais (1988-1991)

LTPrasidėjus „pertvarkai“ ir tautiniam atgimimui Lietuvoje, sovietų specialiosios tarnybos nenorėjo iš esmės pakeisti požiūrio į lietuvių emigraciją kaip į nesutaikomą priešininką. Tuo laikotarpiu KGB iškilo daug problemų. Viena didžiausių buvo susikomplikavusi padėtis agentūros srityje − dalis ankstesnių agentų nuspėdami, kad KGB veikla neturi perspektyvų, atsisakė dirbti, kiti keldavo reikalavimus. Dėl to buvo sunkiau gauti reikiamą informaciją iš užsienio, nes KGB visuomet daug dėmesio skyrė agentų įsiskverbimui į nepalankias organizacijas. Tiesa, liko ir ištikimų šiai struktūrai agentų, toliau tęsusių savo darbus. Sovietų saugumui jais ir teko remtis. Neturint didelių galimybių, tiko propagandinės veiklos priemonės. Aišku, dokumentacijoje dažniau vartotas terminas „kontrpropaganda“, tarsi atsakas į priešininko vykdomus veiksmus. Neretai išpuolius pradėdavo pats KGB. Šiais veiksmais siekta sukompromituoti išeiviją. Stokojant reikiamos informacijos, sovietų saugumui tekdavo naudotis išlikusių ištikimesnių agentų pagalba. Pastariesiems buvo duodamos ir specialiosios užduotys. Apibendrinant sovietų saugumo veiklą prieš lietuvių išeiviją tautinio atgimimo metais, pabrėžtina, kad ji nebuvo veiksminga, nes nepasiekta reikšmingų rezultatų. Siekiant numatytų tikslų susidurta su daugeliu neišsprendžiamų problemų. Be to, daugelis planuotų veiksmų jau nebegalėjo iš esmės pakeisti bendros padėties, nes ji buvo pasikeitusi ne KGB naudai.

ENWith the beginning of the “reformation” and the national revival in Lithuania, Soviet special services did not seek to fundamentally change the attitude towards the Lithuanian emigration as an incompatible enemy. Whereas the KGB faced a number of problems. One of the major problems was a complicated situation within the field of the service – some of agents believing that activities of the KGB had no further prospects refused to work, others imposed their own requirements. All this complicated the supply of information from abroad, since the KGB had always paid a great deal of attention to the penetration of its agents into unfriendly organisations. However, some agents remained loyal to the structure and continued their work. They were the ones the Soviet security had to relay on. Without having any considerable facilities, propaganda activities were the only measures left. Of course, documents usually referred to the term “counterpropaganda” as a response to the enemy’s activities. Attacks were often initiated by the KGB itself. These actions were aimed at compromising emigrants. Facing the shortage of the required information, Soviet security services had to use the help of their remaining agents. The latter were delegated with special tasks as well. When summarising activities of Soviet security services against emigrants during the years of the national revival, it should be highlighted that it was not efficient, since no significant results were achieved. A great many of insolvable problems were faced on the path to the planned goals. Moreover, a great many of planned actions could not fundamentally change the overall situation, since it had changed in the disfavour of the KGB.