Deutsche Gedichte von Kristijonas Donelaitis
LTStraipsnyje aptariami vokiški Kristijono Donelaičio eilėraščiai, bandoma atskleisti jų vietą laikmečio kontekste. Autorė K. Donelaitį laiko dviejų kultūrų – vokiškosios ir lietuviškosios – atstovu. Pažymima, kad didžiąją dalį savo kūrinių K. Donelaitis rašė lietuviškai, jo poema „Metai“ buvo skirta Lietuvos valstiečiams ugdyti. Pastebima, kad vokiški eilėraščiai liudija, jog poetas gerai mokėjo vokiečių kalbą. Trys išlikę K. Donelaičio eilėraščiai gerai perteikia jo gyvenamosios epochos recepciją. Laiko prasme jie priklauso Švietimo epochai, tačiau juose justi ir baroko poezijos pėdsakų. Analizuojami trys K. Donelaičio vokiški eilėraščiai, atskleidžiamos jų temos, idėjos, nagrinėjamos poetinės įtakos, eilėdara. Pažymima, kad visi trys eilėraščiai yra intencionalūs, proginiai, kaip kad buvo mėgstama baroko laikais. Du iš jų yra paguodos eilėraščiai, atsiradę mirus poeto pažįstamiems žmonėms. Pirmasis pietistinės nuotaikos eilėraštis parašytas po draugui Friedrichui Bolzui atminti, antrasis – giminaičio ir draugo G.A. Donatiliuso žmonos atminimui, trečiasis yra pamfletas, nukreiptas prieš nežinomą knygą. Atkreipiamas dėmesys, kad visi K. Donelaičio eilėraščiai persmelkti pietizmo nuotaikų – akcentuojamas pamaldumas, prabangos atsisakymas, romumas ir darbštumas. Daroma išvada, kad K. Donelaitis savo darbais ir kūryba rodė deramo gyvenimo principus: tai, kas protinga, yra gera, o tai, kas gera, yra protinga. Konstatuojama, kad K. Donelaičio gyvenimas yra dorybingo, moralaus ir kuklaus gyvenimo pavyzdys.
ENThe paper discusses the German poems of Kristijonas Donelaitis and attempts to reveal their place in the context of the time period. The author considers Donelaitis to be a representative of two cultures, i.e. German and Lithuanian. Donelaitis wrote the major share of his works in Lithuanian, and his poem “Metai” [The Seasons] was aimed at educating Lithuanian peasants. German poems testify that the poet knew the German language well. Three surviving poems perfectly reveal the reception of the epoch when Donelaitis lived. According to chronology, he belongs to the Age of Enlightenment, although Baroque poetry nuances are also felt in his works. Three German poems of Donelaitis are analysed; their themes and ideas are revealed; and poetical influences as well as versification are examined. It should be noted that all three poems are intentional and written for a special occasion, which is typical of the Baroque epoch. Two of them are poems of consolation, written after poet’s acquaintances died. The first pietist poem was written in memory of his friend Friedrich Bolz, the second one in memory of the wife of his relative and friend Donatilius, and the third poem is a pamphlet against an unknown book. It should be noted that all Donelaitis’ poems are transfused with pietism: they emphasise piety, refusal of luxury, docility and diligence. The author concludes that by his works and creation Donelaitis demonstrated the principles of proper living: what is reasonable is good and what is good is reasonable. The life of Donelaitis is stated to be an example of virtuous, moral and modest life.
