Latvijos požiūris į 1923 m. Klaipėdos įvykius

LTNuo 1919 m. Latvija laikėsi formalaus neutraliteto lietuvių ir lenkų konflikto dėl Vilniaus atžvilgiu, nors neabejotina, kad tam tikrais laikotarpiais Latvijos pozicija palaikydavo Lenkijos pusę. Latvija buvo suinteresuota bendradarbiauti su palyginus stipria Lenkija, kurios pagalba, kilus ginkluotam konfliktui su SSRS, būtų buvusi labai svarbi, ir kad Latvijos kaimynė pietuose Lietuva būtų nepriklausoma, kas savaime garantuotų Latvijos valstybės nepriklausomybę. 1923 m. lapkričio mėnesį buvo sudaryta Latvijos ir Estijos karinės sąjungos sutartis, į ją buvo stengtasi įtraukti ir Lenkiją bei Lietuvą. Uždavinys buvo labai sudėtingas ir beveik neįgyvendinamas dėl lietuvių ir lenkų konflikto. Tačiau Latvija ir toliau stengėsi sutaikyti abi valstybes ir Klaipėdos įvykius traktavo kaip realią galimybę, galinčią išspręsti lietuvių ir lenkų konfliktą, kad paskui taptų įmanoma sukurti visų Baltijos valstybių sąjungą. Iš esmės Latvijos vyriausybė nepritarė Lietuvos pozicijai Vilniaus ir kt. klausimais. Vienintelis Lietuvos reikalavimas, kurį palaikė Latvija (tačiau nevienareikšmiškai), buvo Klaipėdos įtraukimas į Lietuvos sudėtį, nes tokį požiūrį lėmė geopolitiniai Latvijos interesai. Straipsnyje skelbiami dokumentai (ar jų ištraukos), susiję su Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos, leidžia įvertinti, kaip visa tai vertinta ir komentuota Latvijoje, kokios nuostatos laikėsi Latvijos valdžia ne tik Klaipėdos krašto įvykių kontekste bet ir kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos konfliktą dėl Vilniaus.

ENIn 1919, Latvia declared formal neutrality with regard to the Lithuanian-Polish conflict over Vilnius, although there is no doubt that at certain periods Latvia’s position supported Poland. Latvia was concerned with cooperation with relatively strong Poland, the assistance of which would have been very important in the event of armed conflict with the USSR, and with the fact that Lithuania, Latvia’s southern neighbour, would be independent, which would guarantee independence of the State of Latvia. The Latvian-Estonian military union agreement was concluded in November 1923; there were attempts to include Poland and Lithuania into it. The task was very complicated and almost unrealizable due to the Lithuanian-Polish conflict. However, Latvia kept on trying to conciliate both states and treated Klaipėda events as a realistic possibility to solve the Lithuanian-Polish conflict so that later the union of all Baltic States was created. The Latvian Government basically did not approve of Lithuania’s position concerning Vilnius and other issues. The only Lithuania’s requirement supported by Latvia (yet ambiguously) was incorporation of Klaipėda in the territory of Lithuania, because this attitude was determined by Latvia’s geopolitical interests. The documents (or their extracts) related to the incorporation of Klaipėda Region into the territory of Lithuania, published in the paper, allow evaluating how all this was evaluated and commented upon in Latvia, what attitude was held by Latvian authorities not only in the context of the events in Klaipėda Region, but also concerning the Lithuanian-Polish conflict over Vilnius.