Litewski śpiewnik kościelny J. Naujalisa w świetle wzajemnych wpływów polsko-litewskich w tradycji śpiewu kościelnego

LTJuozo Naujalio (1869-1934) "Lietuviškas bažnytinis giesmynas" išleistas 1906 m., tik atšaukus carinį nacionalinės spaudos draudimą. Daugelis šios knygos giesmių vis dar dainuojamos Lietuvos bažnyčiose per Kalėdas, Velykas, Adventą ir Sekmadienines mišias. Kai kurios J. Naujalio giesmyno giesmės turi gilias istorines šaknis, dalis jų perimta iš lenkų, tačiau kadangi giesmės persiėmė daugeliu vietinių ypatumų, pakankamai sudėtinga nustatyti jų autentišką kilmę ir autorius. Pasak J. Naujalio, pagrindinis giesmyno tikslas - siekis pagerinti to meto dainavimo bažnyčiose situaciją. Straipsnyje analizuojamas istorinis lietuvių-lenkų giesmių tradicijų susiliejimas, aiškinamasi kokios giesmyno ypatybės nulėmė jo istorinį tęstinumą. Autorius aprašo to meto istorinį kontekstą, bažnyčių giesmynus, XX a. pr. bažnytinės muzikos reformą; traktuoja bažnytinį giesmyną kaip XX a. pr. liturginės giesmės tradicijos apibendrinimą, kaip kolektyvinės atminties paveldą.Reikšminiai žodžiai: Giesmynai; Katalikų bažnytinis giedojimas; Lietuvos-Lenkijos bažnytinio giedojimo konvergencija.

ENJuozas Naujalis’s (1869-1934) "Lietuviškas Bažnytinis Giesmynas" (“Lithuanian Church Hymnal”) was published in 1906, outright upon revocation of the Tsarist prohibition of the national press. Most hymns in the book are still sung in Lithuanian churches on Christmas, Advent, Easter and Sunday masses. Certain hymns, contained in J. Naujalis’s hymnal have deep historical roots, a part of them were taken over from Poles however, since the hymns characterize with the local peculiarities, it is quite difficult to identify their authentic origins and authors. According to J. Naujalis, the main objective of the hymnal was the striving for improvement of the situation of singing in churches of the time. The article analyzes the historical merger of Lithuanian – Polish hymnal traditions, and explains the peculiarities of the hymnal, which determined its historical continuity. The author describes the historical context of the times, the church hymnals, the reform of the church music of the 20th century and treats the hymnal as a summary of the tradition of the liturgical hymn of the beginning of the 20th century and as the heritage of collective memory.