LTLietuvos Baltijos jūros kranto ilgis yra 91,6 km – vienas trumpiausių tarp Europos valstybių. Šalies pajūrio juosta (kranto zona) labiausiai naudojama pramonės poreikiams, žvejybai, rekreacijai. Daugelis šių ekonominių veiklų sutelktos šiaurinėje pajūrio juostos dalyje, t. y. nuo Klaipėdos uosto iki Būtingės naftos terminalo, šalia Latvijos pasienio. Šie abu pramonės objektai ir jų teritoriniai kompleksai yra pagrindiniai ekologinės rizikos skleidėjai Lietuvos pajūryje. Kitoms pajūrio teritorijoms būdinga ekstensyvi ekonominė ūkinė plėtra. Iš esmės Lietuvos pajūrio juosta nepritaikyta jūrinei rekreacijai plėtoti, trūksta prieplaukų, sutvarkytos viešosios infrastruktūros ir priėjimų prie jūros (ypač šiaurinėje dalyje), taip pat jūrinės rekreacijos, dviračių nuomos ir maitinimo paslaugų, informacijos infrastruktūros lankomose vietovėse, kitų viešųjų paslaugų (viešojo transporto, įrengtų geriamojo vandens šaltinių, higienos įrenginių). Rinkos sąlygos ir dėsniai skatina urbanistinių procesų skverbimąsi į pajūrio teritorijas, dėl ko didėja urbanistinių struktūrų koncentracija, todėl pati pakrantė ir pajūrio juosta tampa problemiška teritorine sistema.Net šalies viešojo administravimo sistemoje pastebima pakrančių regiono, pakrančių teritorijos, kranto zonos, pajūrio juostos sąvokų tapatybės problema. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, nustatyti gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžiai, susiję su pajūrio juostos ūkiniu naudojimu. Išskirti 4 blogosios praktikos pavyzdžių tipai, susiję su institucijų veikla, stambios infrastruktūros investicijų projektų įgyvendinimu, finansinių išteklių trūkumu, privačios nuosavybės teisėmis. Išskirti ir 4 gerosios praktikos pavyzdžių tipai, susiję su įstatyminės bazės pakankamumu, institucijų veikla, investicinių projektų įgyvendinimu, nevyriausybinių organizacijų veikla. Svarbiausi pasiūlymai dėl darnios plėtros apima siūlymus sukurti pajūrio juostos stebėsenos sistemą, kur būtų kaupiami gerosios ir blogosios praktikos faktai, susiję su pajūrio juosto ūkiniu naudojimu. Siūloma sudaryti ir teminį atlasą, kuris vaizduotų skirtingus pajūrio juostos plėtros procesus, tai sudarytų sąlygas atlikti palyginamąją analizę su kartografinio atvaizdavimo priemonėmis.
ENIn this article there are being analyzed the natural and social economic structures of Lithuanian coastal strip. The research is based on survey about the hindrances and proposed suggestions for sustainable development. There are presented authors' results about geographic profile of Lithuania's coastal region, degree of exploitation and processes of spatial planning, suggestions for improvement of sustainable development of coastal strip. There are distinguished the types of bad examples as institutional, projects related, shortage of financial issues, private housing and the types of good examples as legislative, institutional, projects related, NGOs related for exploitation and sustainable development of coastal strip.