Circulation at Russian-Baltic states boundary: a cut and a seam

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Circulation at Russian-Baltic states boundary: a cut and a seam
Alternative Title:
Cirkuliacija Rusijos ir Baltijos šalių pasienyje: apribojimai ir sandūra
In the Journal:
Regional formation and development studies. 2012, Nr. 1 (6), p. 114-124
Keywords:
LT
Baltijos šalys (Baltic states); Cirkuliacija; Cirkuliacija, siena, Baltijos šalys, netolydumas; Netolydumas; Siena.
EN
Baltic States; Border; Circulation; Circulation, border, Baltic States, discontinuity; Discontinuity.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas prekių ir žmonių judėjimas tarp Rusijos ir Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos). Straipsnio tikslas – išanalizuoti šių ribų vaidmenį išsiplėtus Europos Sąjungai. Sugriuvus TSRS ir Baltijos šalims įstojus į ES, siena tarp šitų valstybių tapo riba, kuri skiria ES nuo Rusijos. Periferinės ES Baltijos šalys, kaip ir Vakarų Rusija, visada buvo tranzitinės teritorijos, kurioms buvo būdinga didelė žmonių ir prekių cirkuliacija. Baltijos šalys iš esmės ir liko tranzitinės teritorijos prekėms, kurios juda iš ir į posovietines valstybes, jų transporto sistema paremta uostų ir geležinkelių suderinamumu. Ekonominė politika, politiniai sprendimai ir tradiciniai ryšiai leidžia geriau suprasti Rytų Baltijos regioną. Pagrindiniai krovinių srautai Baltijos šalyse juda iš Rusijos, tačiau ne tik – svarbios ir Kaukazo bei Centrinės Azijos valstybės, susijusios su Baltijos šalimis. Regiono tarptautinio keleivių transporto sistema panaši į tradicinę: vyrauja oro transportas, nors išlieka svarbūs ir geležinkeliai bei kelių transportas. Atgavus nepriklausomybę, skrydžių skaičius iš Baltijos šalių nuolatos didėjo: Rygos oro uostas šiuo metu yra didžiausias keleivių vežėjas Baltijos šalyse. Būdingas savitas pasienio mobilumas: smulkiojo verslo arba komercinis turizmas. XXI a. pradžioje jis tapo nuolatinis, išsiplėtus ES sienos kirtimas labiau reguliuojamas. Žmonėms reikia vizų, kurių išdavimas susijęs su administraciniais dokumentais ir išlaidomis, taigi kirsti sieną tapo sudėtingiau. Tam tikrais atvejais, tokiais kaip Kaliningrado sritis ar Narva-Ivangorod miestai, siekiama gerinti padėtį. Taigi vietos lygmenyje siena tampa skiriamąja riba, kuri mažiau pastebima vertinant didesnės apimties ir nuotolių prekybos srautus. [Iš leidinio]

ENDisintegration of the USSR and join of Baltic States to European Union made this one a border territory between Russia and EU. After the collapse of Former Soviet Union, the new boundary remained almost easy to cross. In the beginning of the 21th century, it became no more fuzzy but rather fixed. Since European enlargement that had taken place in 2004, the crossing has become more regulated. People need visas that meant administrative papers and cost. The evolution of cargo flows has been more contrasted. Economic policies, political stakes and traditional links, are elements to understand East Baltic area. Kaliningrad Oblast, the Russian exclave lying by the Baltic Sea, strengthens the interest of the purpose. [From the publication]

ISSN:
2029-9370
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36953
Updated:
2018-12-17 13:16:01
Metrics:
Views: 1
Export: