"Santaros" veikla Klaipėdos krašte tarpukario metais

LT„Santara“ buvo įsteigta 1912 metais Tilžėje XX a. pradžioje įsikūrusių jaunimo draugijų Mažojoje Lietuvoje veiklai koordinuoti. 1923 metais Lietuvai prisijungus kraštą "Santaros" draugijos veikė labai silpnai. Lietuvos vyriausybė protegavo Šaulių sąjungą bei kitas didlietuvių organizacijas. „Santaros“ draugijos nebuvo remiamos ir neturėdamos lėšų veiklos beveik nevystė. 1934 metai – lūžis sąjungos veikloje, kurį pirmiausia galime sieti su pasikeitusia Lietuvos vyriausybės politika. 1934 metais prasidėjęs griežtos politikos kursas prieš vokiečių organizacijas krašte lėmė „Santaros“ pertvarkymą, jos veiklos suaktyvėjimą. „Santarą“ pradėjo remti Lietuvos vyriausybė, ji turėjo tapti atsvara vokiškoms nacistinėms organizacijoms. Tačiau vyriausybei nepavykus apriboti krašto nacistinių organizacijų, vėl buvo pereita prie tos pačios politikos draugijos atžvilgiu kaip ir iki 1934 metų. Naujai besiklostanti padėtis krašte A. Baldžiaus valdymo laikotarpiu lėmė, jog nuo 1936 metų prasidėjo „Santaros“ veiklos silpnėjimas. Krašte įsigalint nacistinėms organizacijoms lietuviškų organizacijų veikla silpnėjo, nariai pradėjo išstoti iš organizacijų. Tai ypač tapo akivaizdu 1938 metais, kai iš „Santaros“ išstojo apie 500–600 narių. Dėl Noimano ir Zaso proceso „Santaros“ veikla labai suaktyvėjo, išaugo jos skyrių skaičius, o po 1936 metų, Lietuvos vyriausybei laikantis nuolaidumo politikos Vokietijos bei krašto vokiečių atžvilgiu, „Santaros“ veikla silpnėjo, kol 1938 metų pabaigoje „Santara“ beveik nebevykdė jokios veiklos.

EN“Santara” was established in 1912 in Tilsit with the aim to coordinate the activities of youth societies established in Lithuania Minor at the beginning of the 20th c. After the region was incorporated into Lithuania in 1923, “Santara” societies functioned very weakly. The Lithuanian Government protected the Riflemen’s Union and other organisations of Lithuania Proper. “Santara” societies were not supported and, without funds, almost did not develop their activities. 1934 was the turning-point in the activities of the organisation, which could be related to the changed politics of the Lithuanian Government. A strict policy direction against German organisations in the region as of 1934 determined reorganisation of “Santara” and its more intense activities. The Lithuanian Government began to support “Santara”, as it had to counterbalance the German Nazi organisations. However, after the Government failed to curb the Nazi organisations of the region, the same policy towards the society as the one before 1934 was re-adopted. The new situation in the region during the term of office of Baldžius determined that the activities of “Santara” weakened from 1936. With the Nazi organisations establishing in the region, the activities of Lithuanian organisations weakened and members began leaving organisations. This was particularly evident in 1938, when about 500–600 members left “Santara”. Due to the Neumann-Sass case the activities of “Santara” intensified very much, the number of its branches increased, and after 1936, when the Lithuanian Government pursued the compliance policy with regard to Germany and the Germans living in the region, the activities of “Santara” weakened until at the end of 1938 they almost ceased.