Consumption and cultural difference in post-Socialist Lithuania from anthropological perspective
LTPerėjimo prie rinkos ekonomikos laikotarpiu Lietuvos visuomenės politinės ir ekonominės struktūros pakito. Daug žmonių prarado pinigines santaupas, socialinę padėtį, kultūrines kategorijas, būtinas orientavimuisi visuomenėje. Vykstant tokioms fundamentalioms transformacijoms, būtinybė persvarstyti naujas kultūros kategorijas tapo akivaizdi. Šio performulavimo procese vartojimas ir plataus vartojimo prekės tapo svarbia priemone naujiems socialiniams skirtumams susidaryti ir jų simbolinei raiškai. Kokios „gero gyvenimo“, „turto“ ir „sėkmės“ vizijos bei įvaizdžiai egzistuoja šiandieninėje Lietuvoje? Kaip į vartojimą orientuoti elgsenos modeliai įgauna simbolinę reikšmę? Kaip kuriami identitetai ir kaip juos reprezentuoja vartojimo būdai ir objektai bei specifinis gyvenimo stilius? Šių klausimų tyrimas gali padėti geriau suprasti kultūrinių vertybių pervertinimo ir diferenciacijos procesus konkrečiame Lietuvos socialiniame kontekste, o tokiam supratimui tapus atskaitos tašku galima daryti patikimas išvadas apie platesnius socialinius santykius ir vietines vizijas, susijusias su globaliniais pokyčiais.
ENIn the course of transition to market economy, political and economical structures of Lithuanian society changed generally. Many people lost financial capital, social positions and even cultural categories necessary for the orientation in society. In the course of this fundamental transformation the necessity to negotiate new cultural categories became obvious. In the context of these redefinition processes, consumption and consumer goods constituted important means for the creation of new social differences and their symbolic representations. What visions and images of a "good life", of "wealth" and "success" exist in today's Lithuania? How are consumption-oriented patterns of behaviour provided with symbolic meaning? How are identities constructed and represented through ways and objects of consumption as well as particular lifestyles? Research on these questions may contribute to an understanding about processes of cultural redefinition and differentiation in a specific Lithuanian social context and, starting out from this understanding, it allows making plausible interferences about broader social relations and local visions related to global change.
