Reflecting on the "Euro" in "Euro-American" kinship: Lithuania and the United Kingdom
LTPataruoju metu atgyja susidomėjimas antropologine giminystės teorija. Šį susidomėjimą iš dalies paskatino naujų reprodukcinių technologijų (NRT) vystymasis, iš dalies moters statuso ir vaidmens kitimas, taip pat ir „šeimos“ sampratos demografiniai pokyčiai Vakarų pasaulyje. Giminystės temos antropologijoje atgaivinimą lėmė gausios novatoriškos biomedicininių intervencijų į moters apvaisinimo procesą (tokių kaip dirbtinis apvaisinimas, embriono ar gametų pakeitimas ir atsargų kaupimas, surogatinė motinystė) socialinių ir kultūrinių pasekmių studijos, taip pat persiformavusių šeimų ir įvaikinimo nacionalinių bei transnacionalinių atvejų tyrimai. Visa tai sukėlė intensyvų domėjimąsi reiškiniu, kuris buvo pavadintas „euro-amerikietiškąja giminyste“. Greta reikšmingų etnografinių studijų pasirodė ir kiti svarbūs veikalai apie socialinius padarinius, sąlygotus vis naujų esminių laimėjimų biotechnologijų srityje. Daugybė mokslininkų argumentuotai įrodinėja, kad vyksta „genetizacijos“ procesas, pagal kurį reikšmingi socialiniai santykiai ir identitetas (pavyzdžiui, giminystės, etniškumo ar gerovės) vis dažniau suvokiami genetikos požiūriu. Šis straipsnis remiasi Europos Komisijos finansuoto projekto, kuris iš esmės tyrė plačiosios visuomenės supratimą apie genetiką įvairiose Europos vietovėse, išvadomis. Projekto dalyviai mėgino, greta kitų dalykų, pažvelgti į giminystę per „naujosios genetikos“ prizmę ir panaudojo naująsias reprodukcines ir genetines technologijas kaip etnografinį langelį, per kurį bandyta įžvelgti kultūrinio giminystės suvokimo (greta kitų dalykų) specifiką visoje Europoje.Lyginamieji tyrimai vyko keliose Europos šalyse: Lietuvoje, Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Anglijoje. Taigi jie buvo pajėgūs iš esmės ištirti „euro-amerikietiškumo“ sąvoką, t. y. atskleisti Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų genetinius panašumus. Tyrimo metu nustatyta, kad genetiniai aiškinimai dažnai nėra nei būtinas, nei labai reikšmingas įvairių Europos tautų giminystės sąvokos komponentas. Jei pasitelkiamas „biologinis“ aiškinimas, jis dažnai siejamas (arba supriešinamas) su „socialiniu“ aiškinimu. Biogenetinės žinios apie žmogaus organizmo sandarą ir ryšius susijusios su žiniomis apie socialinius santykius, ir tai akivaizdu visoje Europoje. Kita vertus, yra svarbu pabrėžti, kad biologiniai ryšiai yra platesnė sąvoka negu genetika ir negali būti susiaurinti vien iki genetinių ryšių. Remdamasi „kraujo“ ir „kraujo linijos/giminystės“ terminais – pagrindinėmis giminystės ryšių idiomomis lietuvių ir anglų kalbomis – autorė įrodo, kad jie peržengia biologinės giminystės ribas. Susiaurinti šias idiomas iki biologinio aiškinimo reikštų tiek analitinį, tiek politinį žongliravimą šiomis sąvokomis. Kita vertus, yra visiškai aišku, kad egzistuoja biurokratinės (arba technokratinės) tendencijos, kurios (prireikus) iš esmės supaprastina sudėtingą giminystės sąvoką, ir būtent tokią (biurokratinę) giminystę leidžia pavadinti „euro-amerikietiškąja“.
ENThe epithet Euro-American is ubiquitous in contemporary social science research. There is a tendency, however, for the concept to suffer from a 'misplaced concreteness': it is variously used to refer to a population, a place, or even a culture. The collaborative study on which I report here was entitled 'Public Understanding of Genetics (PUG): a cross-cultural and ethnographic study of the 'new genetics' and social identity'. The aim was include, within the same framework, a range of publics, including lay and expert, as well as the media and legislation, and to investigate whether developments in genetic science and the use of genetic and reproductive technologies were impinging (or not) on people's understandings of kinship. We were able to focus, to some extent, on the interface between normative and popular understandings of genetics. In juxtaposing policy and popular discourse our aim was to discern the points at which they converge and diverge. In PUG we were interested, then, in the similarities and differences in kinship thinking across the European sites in which we worked. We attempted to apprehend cultural understandings of kinship through the prism of genetics, and we were using new reproductive and genetic technologies as an ethnographic window through which to explore kinship across Europe.
