Patarlių metaforikos savitumas

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPatarlių metaforikos savitumas
Kita antraštėOriginality of metaphors of proverbs
AutoriaiČerniauskaitė, Dalia
LeidinyjeTautosakos darbai [Folklore Studies]. 2005, 30, p. 122-132
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPatarlės; Metaforos; Perkeltinė reikšmė; Perkeltinė prasmė
ENProverbe; Metaphoric; Language; Signification
Santrauka / Anotacija

LTAtsižvelgdami į patarlių žanro ribose egzistuojantį metaforinės raiškos nevienalytiškumą, patarlės, kurių poetika pagrįsta metafora, remiantis estų paremiologo A. Krikmanno metodika, straipsnyje skirstomos į du tipus: TP patarlės ir PP patarlės (T – tiesiogine reikšme suvokiami patarlės elementai, P – perkeltine reikšme suvokiami patarlės elementai). TP patarlės yra heterogeniškos, nes jas sudaro ir tiesiogine ir perkeltine reikšme suvokiami elementai. TP patarlės dažniausiai reprezentuoja poetinę kokio nors objekto charakteristiką, pateikia vaizdingą jo definiciją. Šiuose tekstuose fiksuojamas semantinis nesuderinamumas, todėl tiesioginė viso patarlės teiginio prasmė nelogiška ir neįmanoma. P elementas čia dažniausiai būna išreikštas veiksmažodžiu arba daiktavardžiu, tad TP patarlės poetikos pagrindas yra daiktavardinė arba veiksmažodinė metafora. PP patarlės yra homogeniškos, nes visas patarlės teiginys, kaip visuma, turi perkeltinę prasmę. PP patarlės pagrindas yra sentencinė metafora. Ji patarlės tekste nesuponuoja semantinės dermės pažeidimo, todėl šios patarlės ir T lygmenyje (t.y. suprantamos tiesiogiai) yra trivialiai teisingos, vis dėl to savo funkciją kontekste jos atlieka tik suprastos perkeltine prasme. PP patarlės semantinę nedermę sukuria su savo kontekstu. Sentencinė metafora, skirtingai nei TP patarlėse vartojamos veiksmažodinės ir daiktavardinės metaforos, beveik neturi atitikmenų kitų tautosakos žanrų tekstuose, ji artima tik mįslės metaforai. [Iš leidinio]

ENConsidering variety of metaphoric expressions existing within the rage of genre of proverbs, they are based on methods of Estonians paremiologist A.Krikmann as their poetics are based on metaphor and divided into two types: TP proverbs and PP proverbs (T – elements of a proverb understood in direct sense and P – elements of a proverb understood in figurative sense). TP proverbs are heterogeneous, because they are comprises of elements understood in direct and in figurative sense. TP proverbs mostly represent poetical character of the object and provide imaginative definition. These texts includes semantic incompatibility, therefore direct sense of the whole statement of a proverb is illogical and impossible. P element here is mostly expressed as verb and noun, so basis of poetics of TP proverb is substantive or verbal metaphor. PP proverbs are homogenous, because the whole statement of a proverb as unity as figurative sense. Basis of PP proverb is sententious metaphor. Within the text of a proverb it does not provide violation of tune, therefore these proverbs in T level (i.e. understood indirectly) are trivially correct; nevertheless they perform their function in a context only being understood in figurative sense. PP proverbs create semantic non-tune with their context. Sententious metaphor contrary than verbal and substantive metaphors used in TP proverbs, almost have no equivalents in texts of other genres of folklore; it is only close to metaphor of a riddle.

ISSN1392-2831
Mokslo sritisEtnologija / Ethnology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3682
Atnaujinta2018-12-17 11:37:53
Metrika Peržiūros: 9    Atsisiuntimai: 7