Senosios muzikos teorija "X kartos" švietimui

LTPublikacijoje aptariama knyga „Muzikos kalba“, pateikianti viduramžių ir renesanso epochų muzikos istoriją. Šią knygą parašė grupė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teoretikų, gerų šios srities žinovų, dažnai paskyrusių muzikos teorijai ir pedagogikai didžiąją gyvenimo dalį. Todėl knyga dvelkia lengvai romantizuotu scientizmu, tarsi bylojančiu apie idealios muzikos ir dar labiau – idealių studentų geismą. „Muzikos kalba“ yra sudėtinga, didelio susikaupimo ir pastangų reikalaujanti knyga. Tad šios recenzijos autorius kelia klausimus: ar „X kartos“ studentams nenusibos skaityti vien tekstais pateiktos faktologijos ir teorijos? Ir ar toks teksto medžiagos centrinis dėstymas savaip neapsunkina dėstomo dalyko aktualizavimo? Vaizdinės medžiagos atsisakymas muzikos teorijos veikale – šiandien bemaž tas pats, kaip telefono ar automobilio atsisakymas kasdieniniame gyvenime. Tekstai kartais yra tiesiog per ilgi ir perkrauti ne pačiais svarbiausiais faktais bei detalėmis. Bauginantis „Muzikos kalbos“ išsamumas gana drastiškai išryškina donkichotiškus siekius. Nors dalis teksto yra akivaizdžiai kompiliacinio pobūdžio, knygos visuma pakankamai organiška ir informatyvi. Kiek ji tenkins artimiausių dešimtmečių skaitytojų poreikius, parodys laikas, o šiandien gerai bent jau tai, kad lietuvių studentai, teoriniam skaitymui tvirčiau išmokę tik gimtąją kalbą, galės „nebebūdyti“ po nutrintus rusiškus vadovėlius, stengdamiesi nors apytikriai atspėti pagrindines teksto mintis.

ENThe publication discusses the book The Language of Music, which presents the musical history of the periods of the middle ages and the renaissance. The book was written by the group of theoreticians of Lithuanian Academy of Music and Theatre, good experts in this field, usually having devoted the major part of their lives to music theory and pedagogics. Therefore, the book savours of lightly romanticized scientism as if proclaiming the lust for ideal music and even more for ideal students. The Language of Music is a profound book requiring great concentration and attempts. Thus, the author of this review raises the following issues: Will the students of ‘Generation X’ not get bored with the reading of factology and theory presented merely by texts? And does not such central enunciation of the text material burden in its own way the actualization of the lectured subject? The absence of visual material in a work on music theory today is almost the same as the refusal of a modern person to possess a mobile phone or a car. The texts are sometimes just too long and overloaded with not the most significant facts and details. The intimidating particularity of The Language of Music quite drastically highlights donquixotic objectives. Although a part of the text is of apparently of compilational character, the whole of the book is organic and informative enough. Time will tell how it is going to satisfy the needs of the readers in the nearest decades. For today, at least it is good that Lithuanian students with only the firm native tongue skills for theoretical readings will not have to wander through the worn-away Russian course books in order to at least crudely guess the main ideas of the text.