LTDidėjant spaudimui užtikrinti tvarius ir skaidrius tiekimo grandinių procesus, logistikos organizacijos ieško būdų, kaip pagerinti aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) rezultatus. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir paskirstytojo registro technologijos (DLT) prisideda prie ESG principų integravimo logistikos sektoriuje. Tyrime taikomas kokybinės antrinių duomenų analizės metodas, remiantis 2017–2025 m. laikotarpio tvarumo ataskaitomis, uostų direkcijų leidiniais ir pramonės spauda. Palyginamosios atvejo analizės pagrindu nagrinėjamos keturios Baltijos šalių logistikos organizacijos: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (Lietuva), „Vlantana“ (Lietuva), Rygos laisvojo uosto Baltijos konteinerių terminalas (Latvija) ir „HHLA TK Estonia“ (Estija). Empirinė analizė patvirtina, kad dirbtinis intelektas (DI) ir paskirstytosios operacijų knygos technologijos (DLT) suteikia konkrečių priemonių, kaip siekti aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (ESG) tikslų logistikos organizacijose Baltijos šalyse. Aplinkosaugos pažanga akivaizdi Klaipėdos uoste, kur SGD bunkeriavimas, elektros energijos tiekimas sausumoje ir vandenilio iniciatyvos iliustruoja, kaip skaitmeninė stebėsena leistų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Socialiniai ir valdymo iššūkiai, kuriuos iliustruoja „Vlantana Norge“ bylinėjimasis, atskleidžia nuolatinius darbo skaidrumo trūkumus, kai dirbtiniu intelektu pagrįstas anomalijų aptikimas ir blokų grandinės technologija apsaugoti įrašai galėtų pagerinti atitiktį reikalavimams.Valdymo inovacijos Rygoje ir Taline atskleidžia, kad privatūs 5G tinklai ir blokų grandinės bandomieji projektai sukuria audituojamo, tarpvalstybinio ESG ataskaitų teikimo infrastruktūrą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Klaipėdos SGD bunkeriavimo, kranto elektros tiekimo (OPS) ir vandenilio projektai gerina aplinkosaugos rezultatus. „Vlantana Norge“ atvejis atskleidžia socialinės atsakomybės ir valdysenos atitikties rizikas, o Ryga ir Talinas demonstruoja valdysenos skaitmenizaciją diegdami 5G tinklus ir blokų grandinės (angl. blockchain) dokumentacijos sistemas. DI labiausiai padeda didinti efektyvumą ir užtikrinti rizikų valdymą, o DLT užtikrina ESG duomenų skaidrumą ir patikrinamumą. Abi technologijos veikia kaip viena kitą papildančios ESG atskaitomybės priemonės, nors platesnis jų diegimas priklauso nuo suderinamumo, sąveikos ir investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą. RAKTINIAI ŽODŽIAI: aplinkosauga, socialiniai aspektai ir valdymas (ASV), dirbtinis intelektas (DI), paskirstytosios knygos technologija (DLT), blokų grandinė, logistika, tvarumas.
ENAs global pressure increases for sustainable and transparent supply chains, logistics organisations are exploring ways to strengthen environmental, social and governance (ESG) performance. This article examines how artificial intelligence (AI) and distributed ledger technologies (DLT) contribute to ESG integration in logistics. The study applies a qualitative desk research approach based on secondary data from 2017–2025, including sustainability reports, port authority publications, and the industry press. The comparative case analysis covers four Baltic logistics actors: the Port of Klaipėda (Lithuania), Vlantana (Lithuania), the Freeport of Riga/ Baltic Container Terminal (Latvia), and HHLA TK Estonia (Estonia). The findings show that Klaipėda’s LNG, OPS, and hydrogen projects enhance environmental outcomes; the Vlantana Norge case exposes social and governance compliance risks; and Riga and Tallinn demonstrate governance-oriented digitalisation through 5G networks and blockchain documentation. AI primarily supports efficiency and risk detection, while DLT secures the transparency and auditability of ESG data. Together, they function as complementary enablers of ESG reporting, though broader adoption requires regulatory alignment, interoperability, and investment in the digital infrastructure. KEY WORDS: ESG, logistics, artificial intelligence, distributed ledger.