Seaside resort-hinterland Nexus : Palanga, Lithuania

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Seaside resort-hinterland Nexus: Palanga, Lithuania
In the Journal:
Annals of tourism research. 2011, vol. 38, no. 3, p. 1156-1177
Keywords:
LT
Baltijos; Dalyvių tinklas; Kurorto nutolę regionai; Kurorto teritorija; Turizmas; Turizmo vieta; Veikėjų tinklas.
EN
Actor network; Actor-network; Baltic; Lithuania; Resort hinterland; Tourism scape.
Summary / Abstract:

LTPasaulinių turizmo tendencijų analitikai pabrėžia turizmo galimybių, idėjų, lankstumo, klientų pasitenkinimo pakilimą. Pagrindinis straipsnio tikslas yra ištirti, koks valdymo būdas yra tinkamiausias pajūrio kurortui ir gali miestą iš naujo prikelti ir atnaujinti remiantis artimomis žemyninėmis teritorijomis ir kokiu būdu tai padaryti. Straipsnyje ryšiai tarp pajūrio kurorto ir gretimų žemyninių teritorijų analizuojami ir interpretuojami veikėjo-tinklo teorijos požiūriu. Iki šiol nei viena iš Palangos turizmo aplinkos vystymo programų nepasiteisino kaip lėmusi sėkmingą ir tvarų kurorto atsinaujinimą. Nors kurortas valdomas netvarkingai, tai nesudaro esminių kliūčių būsimam atsinaujinimui ir atsijauninimui. Nemasinio turizmo aplinka, kurioje visomis kryptimis jaučiama tarpusavio sąveika ir nestabili tvarka, reikalauja aiškių privalomų perėjimo taškų ir tam tikrų skaičiavimo taškų, įtraukiant ir mobilizuojant kaip galima didesnį skaičių veikėjų, turinčių mažai ryšių ir nereikalaujančių daug vertimo. Analizuojami privalomi perėjimo taškai, prieplauka ir didžiulis kaimo viešbutis demonstruoja įprastinių centralizuotumo sąvokų senėjimą, kas sudaro raktą kurorto atjaunėjimui. Apibendrinant, pagrindiniai veikėjo-tinklo teorijos taikymo privalumai tiriant pajūrio kurorto – gretimų teritorijų ryšį yra nehierarchinis požiūris į ryšius, kas leidžia spręsti nestabilios tvarkos, tarpusavyje konfliktuojančių vystymo programų ir neapibrėžtų ribų struktūrines problemas, kurios yra tokios būdingos nemasiniam pajūrio turizmui.

ENAnalysts of global tourism tendencies emphasise the boom in tourism possibilities, ideas, flexibility, and client satisfaction. The article seeks to analyse which method of management is most suitable for a seacoast resort and if it is capable of reviving a city and renewing it based on neighbouring continental territories and as well as the ways it could be achieved. The article analyses the relations between the seacoast resort and neighbouring continental territories and interprets them from the point of view of the actor-network theory. So far, none of the programme for the development of the tourism environment of Palanga has justified itself as a successful and sustainable means of the resort renovation. Although there is a certain disorder observed in the management of the resort, it does not create fundamental obstacles for the future renovation and rejuvenation. The atmosphere of non-mass tourism filled with interaction and instable order requires clear compulsory point of transition and certain points of calculation including and mobilising as many actors with few links and requiring little translation as possible. The analysed obligatory points of transition, the quay and the big country hotel demonstrate the ageing of concepts of centralisation, which is the key to the resort rejuvenation. To summarise, the main advantages of the application of the actor-network theory when analysing the relations between the seacoast resort and the neighbouring territories is a non-hierarchical attitude towards these relations, which allows solving issues of the instable order, inter-contradicting development programmes and unspecified boundaries, which are very characteristic of non-mass seacoast tourism.

DOI:
10.1016/j.annals.2011.02.004
ISSN:
0160-7383
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36676
Updated:
2017-08-28 15:10:49
Metrics:
Views: 7
Export: