Sandorių pripažinimo negaliojančiais daiktiniai teisiniai aspektai

LTLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) J. 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Vienas iš pagrindinių sandorių negaliojimo instituto tikslų - pažeisto civilinių teisinių santykių teisėtumo atkūrimas - pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo, t. y. atkuriant status quo ante. Kadangi sandoris yra ne tik vienas iš pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, bet ir svarbiausias juridinis faktas, sudarantis prielaidas asmenims įgyti ir perleisti nuosavybės teisę ir kitas daiktines teises, tai, pripažinus sandorį negaliojančiu, kyla tiek sandorio šalių, tiek trečiųjų asmenų įgytų teisių (visų pirma - nuosavybės teisės) išsaugojimo problema. Analizuojant sandorių pripažinimą negaliojančiais, vienas iš sudėtingiausių (ir bene sunkiausių) klausimų yra išsiaiškinti, kokie pokyčiai įvyksta sandorio šalių nuosavybės teisės srityje, t. y. kas laikomas šios teisės turėtoju sudarius niekinį arba galintį būti nuginčytą sandorį ir kokie pokyčiai daiktinės teisės požiūriu įvyksta sandorį pripažinus negaliojančiu. Pagrindinis klausimas, į kurį tenka atsakyti, - ar negaliojantis sandoris gali būti laikomas tinkamu pagrindu (lot. iusta causa), kuriuo nuosavybės teisę įgytų negaliojančio sandorio šalis, ir ar pastaroji savo ruožtu galėtų nuosavybės teisę perleisti trečiajam asmeniui, įsigyjančiam daiktą, buvusį pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku. Atsakymas į šį klausimą, esantį prievolių ir daiktinės teisės sankirtoje, daugiausia priklauso nuo to, kaip konkrečios valstybės teisėje reglamentuojamas nuosavybės teisės perleidimas ir kokia reikšmė šiame procese teikiama prievolinei sutarčiai ir jos negaliojimui.Atsakymas į šį klausimą, esantį prievolių ir daiktinės teisės sankirtoje, daugiausia priklauso nuo to, kaip konkrečios valstybės teisėje reglamentuojamas nuosavybės teisės perleidimas ir kokia reikšmė šiame procese teikiama prievolinei sutarčiai ir jos negaliojimui. Straipsnyje aptariami galimi šios problemos sprendimo būdai įvairiose Europos teisinėse sistemose ir analizuojama Lietuvos teisės pozicija minėtu klausimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Daiktinė teisė; Negaliojimas; Sandorio negaliojimas; Sandoris; Teisių atkūrimas; Annulment; Annulment of judical act; Civil law; Judical act; Juridical act; Property law; Restoration of rights; Transaction.

ENAccording to the Lithuanian Civil Code, annulment of juridical acts operates ab initio, i.e. takes effect retroactively. Restoration of the status quo ante requires that the parties to the annulled juridical act return to each other the property they received. Once the property is transferred to the third parties, the question is to know whether the latter may keep the property or whether they are obliged to return it to the initial owner - the party to the annulled juridical act. The article examines whether the principle of iusta causa traditionis developped by Roman jurists is still applied in modern law. The main question in this context is whether a valid title for the transfer of property is required and whether the annulment of underlying contract automatically annuls the transfer of property. The article examines the position of Lithuanian law in regard to the transfer of property and takes a comparative approach by presenting some of the solutions developed in other legal systems. Lithuanian law is analysed in the light of the principles of traditio and 50/0 consensu, the principle of unity and the principle of separation, and the question is being raised whether Lithuanian law follows the principle of abstraction or the principle of causality.The article takes a view that under Lithuanian law the retroactive effect of the annulment in combination with the principle o/Nemo plus juris reflect a causal system of the transfer of property. In this context, the protection granted to bona fide acquisitions may be considered as an alternative to the principle of abstraction. [From the publication]