LTVaikai, turintys mokymosi negalių, netiki savo galimybėmis (išmoktas bejėgiškumas), neadekvačiai suvokia problemų sprendimui tinkamas strategijas (netinkami metakognityviniai įgūdžiai) ir nesugeba spontaniškai atrasti adekvačių mokymosi būdų. Mokslininkų rekomendacijos, kaip dirbti su vaikais, turinčiais specifinių pažinimo sutrikimų, ypač mokant juos matematikos, šiek tiek atsietos nuo sparčiai besikeičiančių procesų. Todėl tyrimo tikslas – patikrinti, ar, parinkus individualius mokymo būdus, galima optimizuoti mokinių su specifiniais pažinimo sutrikimais matematinę kompetenciją. Buvo numatyti šie tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti specialiųjų poreikių mokinių žinias, įgytas pradinėse klasėse, 2) išsiaiškinti taikomų metodų, mokant tiriamuosius matematikos, efektyvumą. Tiriamieji – penki Šiaulių miesto penktų klasių mokiniai, kuriems pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nustatytos diagnozės ir paskirtos mokymo rekomendacijos. Taikytas veiklos tyrimas. Pedagoginio eksperimento rezultatai leidžia teigti, kad mokinių matematinė kompetencija akivaizdžiai išaugo, ypač sprendžiant aritmetinius veiksmus ir tekstinius uždavinius. Teigiamus matematinio ugdymo rezultatus lėmė strategijų, padedančių išugdyti funkcinį mokymosi įgūdį mokymas. Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, gali būti sėkmingai mokomi bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau tai pasiekiama tik labai intensyviai su jais dirbant mokytojui ir jo pagalbininkui, individualizuojant mokymo programą, taikant mokymo būdus, atitinkančius vystymosi ypatumus.
ENThe article deals with two main problems: mathematical abilities of SEN children with specific learning disabilities and work organisation for such pupils in the lessons of mathematics in mainstream school. We taught the children to use the methods of self-help: creating and using dictionaries of terms and formulas, making graphic pictures of textual tasks and explaining in their own words or making them talk with each other.