LTNuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Estija, Latvija ir Lietuva sėkmingai integravosi į Vakarų Europos darbo rinką, nutraukdamos visus ryšius su Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) rinkomis. Dėl laipsniško įsiliejimo į ES Bendrąją rinką pagrindinis dėmesys jų prekybiniuose santykiuose pasikeitė iš ankstesnės prekybos Sovietų viduje į intensyvią prekybos integraciją su partneriais Vakaruose. Šis istorijos posūkis primena laikotarpį po Antro pasaulinio karo, kai Baltijos valstybės tapo nepriklausomos nuo Rusijos. Šiuo požiūriu integracija į ES reiškia reintegraciją į regionines rinkas, turinčias istorinį artumą. Tačiau prekybos integracija į Bendrąją rinką nebūtinai reiškia homogeniškus prekybos ryšius su visomis Europos šalimis partnerėmis. Ypač Estijai ir Latvijai Baltijos jūra tarnauja kaip pagrindinė integracijos priemonė. Lietuvą kai kuriais atžvilgiais galima vadinti „visų numylėtine“ ES integracijos procese. Ekonominės integracijos į ES procesas vyksta kartu su buvusių sovietinio tipo gamybos modelių transformacija į ekonomines struktūras, kurios atspindi tradicinius palyginamuosius Baltijos valstybių pranašumus. Iš naujo kyla tradicinės pramonės šakos, kurios jau dominavo Baltijos plataus vartojimo prekių eksporto struktūroje tarpukario laikotarpiu. Vėl yra svarbus istorinis artumas. Tuo pačiu tokio tipo struktūriniai pokyčiai nesukūrė platformos didelės pridėtinės vertės produkcijai. Kol kas tik Estija pritraukė reikšmingą kiekį naujų, labiau technologiškai intensyvių pramonės šakų.
ENThe statistical analysis of Baltic trade flows and gravity estimates reveal that Estonia, Latvia and Lithuania have rapidly integrated into the international division of labour with a distinct EU focus. The three Baltic States have taken a road towards the EU common market which pays particular attention to close trade relations with their direct neighbours on the Baltic Rim. The Baltic Sea obviously serves as a major integrating device for these countries, although each of them has developed relations with different regional foci. At the same time Estonia, Latvia, and Lithuania, although being no longer integrated into the former intra-Soviet division of labour, have not abandoned their contacts to the Soviet successor states altogether. From a sectoral perspective, Baltic exports are dominated by "traditional" labour-intensive goods. However, this common feature is embedded in heterogeneous patterns of trade specialization, ranging from Estonia's exports with higher technological content to Lithuanian raw-material-intensive export.