Renkuosi arbitražą

LTNors Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas1 priimtas daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau ginčus spręsti arbitrams Lietuvoje patikima vis dar nedrąsiai. Lietuvos visuomenei stinga ne tik praktinės patirties, bet ir žinių, kas yra komercinis arbitražas, kokie jo pranašumai ir trūkumai, žinotini renkantis tinkamiausią ginčo sprendimo būdą (derybas, teismą, arbitražą, mediaciją, ekspertų vertinimą ar kitą). Skirtumai ypač išryškėja Lietuvą lyginant su Vakarų Europos šalimis ir JAV Kanada. Dėl arbitražo konfidencialumo arbitražo būdu išnagrinėjamų ginčų skaičius nežinomas. Tendencijas, kaip dažnai naudojamasi arbitražu, padeda nustatyti nuolatinių arbitražo institucijų vedama statistika. 2003-2005 metais didžiausią patirtį Lietuvoje turinčioje arbitražo institucijoje - Vilniaus komercinio arbitražo teisme (toliau - VKAT) - išnagrinėtų bylų skaičius kasmet padvigubėdavo. 2005 metais išnagrinėtos 24 bylos. Daug senesnes ginčų sprendimo arbitražo būdu tradicijas turinčios Švedijos svarbiausioje arbitražinėje institucijoje per metus vidutiniškai išnagrinėjama apie 130 ginčų. Reikia pasakyti, kad nuo 2001 metų VKAT arbitražu neretai nusprendžia pasinaudoti Lietuvos įmonės, norinčios išspręsti tarpusavio ginčus. Žvelgiant į VKAT statistiką, matyti ir pasaulyje paplitusi tendencija, kad tarptautinio arbitražo atvejų būna daugiau. Siame straipsnyje analizuojami arbitražo pranašumai ir trūkumai, galintys turėti įtakos sprendžiant, ar konkrečiam ginčui spręsti verta pasirinkti arbitražą ar ne. Straipsnio autoriai taip pat pristato pasiūlymus, kaip geriausiai išspręsti esminius teisinius ir praktinius klausimus, jeigu jau nuspręsta pasirinkti arbitražą.

ENEven though the Law on Arbitration of the Republic of Lithuania was passed almost a decade ago, arbitration in Lithuania still lacks popularity. By means of the article, the authors present the key issues of arbitration. The main accent of the article is analysis of the strengths and weaknesses of arbitration in Lithuania based on concrete figures of statistics. This analysis allows the following conclusions to be made. The liberalisation of the conditions of attribution to arbitration would significantly broaden the possibilities to solve many disputes which nowadays are still considered to be not attributable to the arbitration court in a quick, flexible and impartial manner. This would also create the basis for a more extensive popularity of arbitration in Lithuania. Perhaps, taking into account the European Union policy on the protection of consumer rights as well as the Recommendations of the European Council of Ministers on Alternative Dispute Resolution, it could be useful to consider abolishing the prohibition to solve disputes related with the consumer right protection regime as well as administrative disputes. Having taken into account both the advantages and disadvantages of the arbitration and the court, the authors have come to a conclusion that arbitration is rather an attractive way of solving disputes especially in the cases where the amount of the claim is considerable and where confidentiality, rapid solution, flexibility and the recognition of the decisions abroad are considered to be priorities. However, if the parties decide to opt for arbitration in solving their particular dispute, they should pay the greatest attention to a qualified and due formulation of arbitration agreement as well as prudent choice of the arbiters.