Plačiai žinomo prekių ženklo samprata ir prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu kriterijai (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)

LTStraipsnio tikslas - atskleisti vieno iš civilinių teisių objektų - plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę bei panagrinėti kriterijus, galinčius būti reikšmingus sprendžiant prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu klausimą. Sie klausimai straipsnyje nagrinėjami teoriniu ir praktiniu aspektais, taip pat pateikiama Lietuvos teismų praktikos, sukauptos nagrinėjant ginčus, susijusius su prekių ženklo pripažinimu plačiai žinomu, analizė. 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau - Paryžiaus konvencija) 6bis straipsnis yra pagrindinė tarptautinės teisės norma, įtvirtinanti reikalavimą suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams. Nuoroda į minėtą Paryžiaus konvencijos straipsnį pateikiama ir kituose tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant atskleisti plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę ir teisinę prigimtį nagrinėjama, kokios priežastys lėmė tai, kad minėtos Paryžiaus konvencijos sąjungos valstybės narės, diplomatinių konferencijų, skirtų Paryžiaus konvencijai peržiūrėti, metu inicijavo jos papildymą nauja nuostata dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos, kurios nebuvo pradiniame variante. Nagrinėjant kriterijus, galinčius būti reikšmingus sprendžiant prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu klausimą, straipsnyje daug dėmesio skiriama Paryžiaus konvencijos sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinės asamblėjos 1999 m. priimtoje bendroje Rekomendacijoje dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos pateikiamiems išaiškinimams.Straipsnyje pabrėžiama, kad neatsižvelgiant į tai, kokiu ar kokiais kriterijais (nurodytais minėtoje 1999 m. Rekomendacijoje ar nenurodytais) būtų remiamasi sprendžiant prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu klausimą, vis tiek būtina įvertinti prekių ženklo žinomumą visuomenės (vartotojo) požiūriu. Straipsnyje daroma išvada, kad sprendžiant prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu klausimą svarbiausias išeities taškas ir vidinis kriterijus turėtų būti tai, ar vertinant konkrečios bylos konkrečias aplinkybes būtų pagrįsta ir teisinga pripažinti prekių ženklui aukštesnį apsaugos standartą, negu jam suteiktų įprasta registracija administracine procedūra. Reikėtų įvertinti, koks stiprus yra rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas arba paslaugų teikėjas - prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos - visuomenė, t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas.

ENThe aim of this article is to disclose the essence of the concept of a "well-known trade mark" as one of the civil rights objects, and examine the important criteria in determining whether a trade mark is a well-known one. Both theoretical and practical aspects of the concept are being examined here along with the analysis of the case law of Lithuanian courts in dealing with disputes related to the determination of well-known trade marks. Article 6bis is on the protection of the wellknown trade marks of the Paris Convention is the main provision in the international law on trade marks to establish requirements for the protection of the well-known trade marks. References to this provision are indicated in other international legal acts, such as the Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights as well as in the Community Law. In order to disclose the essence of the legal nature of the concept of the well-known trade mark, the author also analyses the circumstances under which the Member States of the Paris Union decided, within the framework of their diplomatic conferences, to supplement the Convention with this provision on the protection of the well-known trade marks (which was not included in the original version of the Convention). In examining the criteria which determine whether a trade mark is a well-known one, a lot of attention is being paid to the analysis of the clarifications provided in the Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Well-Known Marks adopted by the Assembly of the Paris Union for the Protection of Industrial Property and the General Assembly of the World Intellectual Property Organisation.It is underlined in the article that, independently to the criteria (irrespective of whether foreseen in the Recommendation or not) according to which it ought to be determined whether a trade mark is well-known, it is necessary to estimate the level to which a trade mark is known to the public (the consumer). The article concludes by suggesting that when determining whether a trade mark is a wellknown one, it is necessary to take into account the concrete circumstances of the case in question. It is also, suggested that it would be reasonable and fair to recognise whether a trade mark requires a higher standard of protection than the application of the usual administrative (registration) procedures. It further suggests that particular attention should be paid to the strength of the interrelation in the market: producer of the goods or service provider - goods and (or) services marked by the trade mark - society (i. e. consumer of the relevant goods or services).