Ž. Liauksmino iškalbos stiliaus nuosaikumas

LTGarsaus XVII a. VU retorikos profesoriaus Žygimanto Liauksmino lotyniškas veikalas „Praxis oratoria et praecepta artis rhetoricae“ iki šiol minimas Europos literatūros enciklopedijose kaip nuosaikų stilių propaguojanti knyga. Tuo laikotarpiu pamėgtą stiliaus neįprastumą autorius siekė sutramdyti „Dialektikos branduoliu“, arba logikos taisyklėmis, studentus mokė mąstyti sava galva, kalbėti aiškiai, suprantamai, neapkaišyti kalbos svetima išmintimi, t. y. neperkrauti teksto citatomis, kitų sukurtomis sentencijomis, aforizmais. Į minimą veikalą yra įdėtas ir praktinis Ž. Liauksmino kūrinys – panegirika Lenkijos karaliui ir LDK Vladislovui IV Vazai pergales prieš maskviečius proga. Ši straipsnyje analizuojama panegirika iš esmės skiriasi nuo jo bendraamžio Vilniaus universiteto profesoriaus M. K. Sarbievijaus to paties žanro kūrinių. Joje nėra barokui būdingos sumaišties, gausių įvaizdžių, įvairiausių Biblijos ir mitologijos aliuzijų, sudarančių kompozicinės ir stilistinės nedarnos įspūdį. Straipsnyje išryškinti keturi Ž. Liauksmino iškalbos stiliaus nuosaikumo veiksniai natūrali kalbos kompozicija, dialektinę mintį palaikanti antitezės figūra, rišlus ir nuosaikus autoriaus kalbėjimas periodais ir paties autoriaus išmintis, išsiliejanti glaustais sentenciškais pasakymais Ž. Liauksminas išlaikė klasikinės retorikos tradiciją Lietuvoje, neleido nukrypti į įmantrią gražbylystę, kaip tai atsitiko kaimyninėje Lenkijoje.

ENA famous 17th century professor of rhetoric Žygimantas Liauksminas' work "Praxis oratoria et praecepta artis rhetoricae" has been referred in encyclopedias of European literature as the book advocating moderate style. Although this period signified extravagance of style, the author tried to tame this kind of style by the "Nucleus of Dialectics" or the rules of logic. He taught his students to think their own thoughts, to speak clearly, in an understandable way and not to abuse other authors' quotations. The mentioned work includes Liauksminas' practical work – panegyric to the king of Poland and Great Lithuanian Principality Vladislov IV Vaza on the occasion of victory against Moscow. The panegyric analyzed in the article differs greatly from his contemporary Vilnius University professor M. K. Sarbievijus' works of the same genre. There is no confusion, abundant images, and allusions to the Bible and mythology what is characteristic of baroque and what makes the impression of stylistic dissonance. The article focuses on four factors revealing Liauksminas' moderation of style eloquence: natural language composition, a trope of antithesis supporting the idea of dialectics, coherent and moderate speech in periods, and the author's wisdom presented in concise sententious utterances. Ž. Liauksminas maintained tradition of classical rhetoric in Lithuania and he did not let deviate from it to bizarre style as it happened in Poland.